Geresnė vartotojų apsauga – dėmesys nesąžiningai komercinei veiklai, skaitmeninėms paslaugoms
Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems įstatymų pakeitimų projektams, kuriais siekiama geresnės vartotojų apsaugos, jos modernizavimo, stiprinant vartotojų teisių apsaugą internete bei skaitmeninių paslaugų rinkoje, sudarant geresnes vartotojų apsaugos nuo nesąžiningos komercinės veiklos sąlygas ir veiksmingiau kovojant su skirtinga produktų kokybe ES.
Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, sparčiai vykstant procesų skaitmenizacijai, elektroninių paslaugų plėtrai, svarbu ne tik atliepti technologijų plėtros tendencijas, bet ir užtikrinti, kad būtų įteisinta ir apibrėžta verslo atsakomybė vartotojams, ypač skaitmeninių paslaugų srityje.
Siūlomais pakeitimais numatoma patikslinti vartotojams prieš sutarties sudarymą teikiamą informaciją, apibrėžti informacijos reikalavimus elektroninėse prekyvietėse, išgryninti verslininko ir vartotojo pareigas, vartotojui atsisakant sutarties, susijusios su skaitmeniniu turiniu.
Patikslinami kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama skiriant baudas verslo atstovui už vartotojų teisių apsaugos pažeidimus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, skirdama įspėjimą ar baudą, turėtų atsižvelgti ne tik į pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą, bet ir į verslininko gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius.
Tais atvejais, kai pažeidimas padarytas ne tik Lietuvoje, nustatoma atsakomybė už vartotojų interesų apsaugos ES teisės aktų pažeidimus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už tokius pažeidimus galėtų skirti baudą iki 4 procentų verslininko metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse, o tais atvejais, kai nepateikiama informacija apie metines pajamas – baudą iki dviejų milijonų eurų. Lietuva nenumato didesnių sankcijų, nei yra nustatyta ES direktyvoje.
Numatoma papildyti ir nesąžiningos komercinės veiklos sąrašą, įskaitant „dvigubos kokybės“ prekių pateikimą, siūlymą ar pardavimą. Be to, nustatoma vartotojų, nukentėjusių nuo nesąžiningos komercinės veiklos, teisė į žalos atlyginimą.
EK Jungtinio tyrimų centro atliktas tyrimas 19 ES valstybių narių atskleidė, kad tokioje pačioje pakuotėje esančio produkto sudėtis arba savybės neretai skiriasi skirtingose ES valstybėse narėse – tai vadinama „dviguba kokybe“. Pavyzdžiui, parduodama tos pačios rūšies toje pačioje pakuotėje kavos sudėtis Vokietijoje, gali skirtis nuo parduodamos kitose ES šalyse. Tai bus pripažįstama nesąžininga komercine veikla.
Papildomas klaidinančios komercinės veiklos „juodasis sąrašas“:
– paieškos internetu rezultatų pagal vartotojo interneto paieškos užklausą pateikimas, aiškiai neatskleidžiant apmokėtos reklamos ar jokio mokėjimo, kuriuo siekiama aukštesnio produktų reitingo paieškos rezultatuose. Pavyzdžiui, interneto platformos pagalba rezervuojant viešbutį ar apartamentus, nėra atskleidžiama, kad reklama apmokėta;
– bilietų į renginius, įsigytų internetu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis, perpardavimas;
– tiesos neatitinkančių vartotojų atsiliepimų apie paslaugas ar produktus pateikimas, pavyzdžiui, verslininkų elektroninėse parduotuvėse.
Be to, siūloma kad vartotojams, kurie nukentėjo nuo nesąžiningos komercinės veiklos, galėtų būti atlyginta žala, sumažinama prekės ar paslaugos kaina arba sutartis su verslininku galėtų būti nutraukta. Tokiais atvejais vartotojas turės kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Taip pat numatomi papildomi kriterijai, į kuriuos būtų privalu atsižvelgti, skiriant baudas ar įspėjimą už nesąžiningą komercinę veiklą.
Rengiant įstatymų projektų pakeitimus atsižvelgta ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, susijusius su vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrole.
Teisingumo ministerijos informacija
