Afrikinis kiaulių maras gresia ir Lietuvai

Šią savaitę dvi dienas Vilniuje vyko konferencija „Prevencinių priemonių taikymas ir stiprinimas siekiant sumažinti klasikinio ir afrikinio kiaulių maro patekimo į Europos Sąjungą riziką“, kurioje dalyvavo ir Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Antanas Bauža. Jo teigimu, ūkininkai neturėtų atsainiai vertinti iš Afrikos kilusio maro. Jo keliai – per pusšimtį kilometrų nuo Lietuvos.

Užfiksuota kaimynystėje

­– Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo užfiksuotas klasikinis kiaulių maras. Afrikinio kiaulių maro grėsmė Lietuvai kilo pirmą kartą. Kuo skiriasi šios ligos? Ar jos pavojingos žmonių sveikatai?

– Nuo afrikinio kiaulių maro nėra skiepų ir jis piktesnis, o klasikinis labiau valdomas ir kiaulių mirtingumas nuo jo mažesnis. Šios kiaulių ligos nepavojingos žmonėms ir nėra ko baimintis dėl valgomos kiaulienos. Tačiau afrikinio kiaulių maro židinys dar niekada nebuvo taip arti Lietuvos. Prieš kelerius metus jis buvo užfiksuotas Ispanijoje, o šiuo metu – Rusijoje ir Baltarusijoje.

– Kokia situacija šiose kaimyninėse šalyse?

– Vyriausieji veterinarijos tarnybos specialistai iš kaimyninių šalių, skaitę pranešimus konferencijoje Vilniuje, akcentavo, kad šios ligos pradžia 2007 metais Gruzijoje, kuri nelikvidavo afrikinio kiaulių maro židinių, todėl ši liga išplito į Rusiją. Apskaičiuota, kad per metus virusas nukeliauja apie 300 kilometrų į Europą. Šiuo metu Baltarusijoje sunaikinti du minėtos ligos židiniai, o Rusijoje ji plinta toliau.

Naikina kiaules, šernus ir pastatus

– Kas platina šios sparčiai plintančios ligos virusą?

– Rusų veterinarijos specialistai įsitikinę, kad virusas į fermas atkeliavo su pašarais, su užkrėstais gyvūninės kilmės produktais ir dėl žmonių judėjimo, taip pat jį perneša vienos rūšies kiaulių ir šernų erkės. Baltarusiai nustatė, kad pirmas židinys atsirado dėl šernų, kurie virusą „atnešė“ į nedidelę (17 kiaulių) fermą. Antrasis afrikinio kiaulių maro židinys – didžiulis kompleksas, į kurį virusas pateko su atsivežtais iš Rusijos pašarų priedais, kuriuose buvo gyvūninių produktų, užkrėstų afrikinio kiaulių maro virusu.

– Kaip kaimyninės šalys stabdo afrikinio kiaulių maro plitimą?

– Baltarusija ėmėsi griežčiausių priemonių ir sunaikino visas kiaules, buvusias tuose dviejuose židiniuose bei 50 kilometrų spinduliu, vadinamoje apsaugos zonoje. Tad sunaikintos ir gyventojų savo ūkeliuose laikytos kiaulės. 100 kilometrų zona paskelbta stebėsenos zona, kur gyventojai gali pasipjauti savo kiaules. Medžiotojai 100 kilometrų spinduliu šaudo šernus, kurie irgi imlūs afrikinio maro virusui. Baltarusijoje yra apie 100 kiaulių kompleksų ir aplink juos visus 20 kilometrų spinduliu nustatyta apsauginė zona, kurioje negalima auginti kiaulių ir šaudomi šernai.

Padės apsaugos priemonės

– Vieną afrikinio kiaulių maro židinį nuo Lietuvos skiria vos 50 kilometrų. Ar sugebėsime apsisaugoti?

– Lietuvos pasienyje dezinfekuojamos mašinos, keliaujantys žmonės pereina specialius kilimėlius, bet 100 proc. tai negarantuoja, jog virusas nepaplis ir mūsų šalyje. Kad į mūsų fermas nepatektų virusas, kurį žmonės, turėję kontaktą su infekcijos šaltiniu, gali pernešti su drabužiais, batais, gyvūniniais produktais, reikia griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų kiaulių laikymo vietose.

– Ar mūsų rajono ūkininkai nerimauja dėl afrikinio kiaulių maro ir ar kreipiasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, norėdami daugiau sužinoti apie šią ligą?

– Ne, patys ūkininkai, kurių rajone yra apie 160 ir kurie augina beveik 14 tūkstančių kiaulių, nesikreipia. Tačiau mūsų tarnybos specialistai važiuoja į ūkius ir tikrina, kaip laikomasi saugos reikalavimų. Be to, buvome kiaulių laikytojus pakvietę į susirinkimą. Stambieji rajono kiaulių augintojai (UAB „Bridimeksas“, „Kontvainiai“) gerai naudoja apsaugos priemones: darbuotojai persirengia specialiais drabužiais, yra dušai, tinkamai atvežami pašarai ir t. t. Tačiau patikrinę smulkesniųjų rajono ūkininkų ūkius radome trūkumų ir surašėme protokolus. Kad mūsų ūkininkai neįvertina, kokios gali būti ekonominės pasekmės, jei liga paplistų Lietuvoje, rodo tai, jog jie bando diskutuoti su mūsų specialistais dėl apsaugos priemonių svarbos. Vienam kiaulių augintojui šiuo metu uždrausta įsivežti kiaulių. Tai pakankamai didelė nuobauda.

– Ar įmanoma kontroliuoti visus kiaulių laikytojus, juk apie vieną ar dvi kiaules auginantį kaimietį, ko gero, jūsų tarnyba duomenų neturi?

– Važiuojame patys į kaimus ir registruojame. Raginame visus kiaulių laikytojus kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar artimiausią veterinarijos gydytoją ir užregistruoti auginamas kiaules. Nedeklaravusieji minėtos kiaulių ligos atveju negautų valstybės kompensacijos.

Svarbiausia sąmoningumas

– Ką turi žinoti kiekvienas ūkininkas apie afrikinį kiaulių marą?

– Jei liga paplistų Lietuvoje, tektų ne tik sunaikinti daug kiaulių, bet ir pastatus, kuriuose jos laikomos, kadangi dezinfekcija gali būti neefektyvi ir labai brangi. Kad taip neatsitiktų, reikia aptverti fermas, kad į jas nepatektų laukiniai gyvūnai. Fermose neturi būti pašalinių žmonių. Negalima kiaulėms naudoti gyvūninės kilmės produktų.

– Kadangi ligą platina šernai, gal kažkokių priemonių privalu imtis ir medžiotojams?

– Medžiotojai sumedžiotus gyvūnus privalo apdoroti pirminio apdorojimo aikštelėse, kurios turi būti aptvertos ir jose tinkamai įrengtos atliekų duobės. Jokiu būdu negalima vežtis nušautų gyvūnų į namus, tačiau žinome, kad tokių atvejų yra. Taip pat medžiotojai turi pranešti mūsų tarnybai apie nugaišusius šernus, kuriuos būtina ištirti. Medžiotojų padedami imame kraujo mėginius, siekdami išsiaiškinti, ar tarp šernų nėra afrikinio kiaulių maro nešiotojų. Rusijoje šiuo metu užregistruoti 187 afrikinio kiaulių maro atvejai. Beje, šiuo metu Latvijoje, prie Baltarusijos sienos, nustatyta klasikiniu kiaulių maru užsikrėtusių šernų, todėl vykdoma oralinė vakcinacija. Ši liga 1997 m. Europoje pražudė 12 milijonų kiaulių, o nuostolis – 2 milijardai eurų.

• Darbuotojai, dirbantys kiaulių laikymo patalpose, privalo prieš darbą nusiprausti duše, persirengti persirengimo patalpoje darbiniais ar specialiais vienkartiniais drabužiais ir persiauti darbiniais ar specialiais vienkartiniais batais; po darbo ir (arba) darbo metu laikinai išėję iš kiaulių laikymo patalpų sudėti naudotus drabužius ir batus į tam numatytą vietą ir nusiprausti duše.
• Draudžiama darbuotojams ir lankytojams į kiaulių laikymo patalpą atsinešti gyvūninio maisto.
• Draudžiama darbuotojams, dalyvavusiems kiaulių pakrovime į transporto priemones, nenusiprausus duše ir nepersirengus drabužių bei nepersiavus batų lankytis kiaulių laikymo patalpose.