Akis pamalonino lietuvybės simbolis
Lietuvos vėliavos spalvomis išrašyti Gedimino stulpai – toks lietuvybės simbolis Kovo 11-osios išvakarėse „iškilo“ ant Kalniškės piliakalnio. Netikėta, bet lietuvio širdžiai miela puošmena yra Gargždų kultūros centro staigmena gargždiškiams.
Geltonos, žalios ir raudonos spalvos medžiaginės juostos Gedimino stulpus „išpiešė“ kovo 10 d. pavakarę. Šį vaizdą važiuodami Tilto gatve bei vaikščiodami Minijos slėnyje kaip mat pastebėjo gargždiškiai ir iškart suprato tai esant Lietuvos nepriklausomybės dienai skirta puošmena.
Ją sumanęs prisipažino Gargždų kultūros centro renginių režisierius Vaidas Kvedaras. „Taip norėjau tyliai padaryti, bet neišėjo“, – juokėsi jis. Sumanymą režisierius vadino ne akcija, bet lengva vaizdo instaliacija. 8 metrų aukščio ir 12 metrų pločio kūrinys gimė padedant kolegoms kultūros darbuotojams. „Panaudojome medžiagą, kurią įsigijome vietinėje audinių parduotuvėje. Kūrinio iškart po Kovo 11-osios nenuėmėme, nes žmonės dar prašė pasigrožėti vaizdu, kuris atsiveria Minijos papėdėje“, – teigė autorius.
Vaizdo instaliacijos idėja kultūrininkai su miesto seniūnija ar viešosios tvarkos sergėtojais nesidalijo. Kaip ir tikėtasi, šis sumanymas niekam neužkliuvo ir juolab nebuvo pavadintas netinkamas. Visgi atsirado šiuos Gedimino stulpus lyginančiųjų su neseniai Kvietiniuose įvykusiu incidentu, kai ant vandens bokšto buvo iškelta trispalvė. Pastaruoju atveju vėliavą nukėlė ugniagesiai, nes tai esą prieštarauja LR Valstybinės vėliavos įstatymui ir jos kėlimo tvarkai. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys „Bangai“ teigė, kad Gedimino stulpai ant piliakalnio nesusiję su minėtu įstatymu, mat tai nėra vėliava. „Jei bendrai sutarta, kad taip išreiškiama pagarba valstybei, tuomet viskas tvarkoje. Nebent būtų pažeisti kokie statybos reikalavimai“, – svarstė E. Kuturys. Anot jo, jei Kvietiniuose kažkas būtų ne iškėlęs vėliavą, o nudažęs vandens bokštą trispalvės spalvomis, teisėsaugininkai greičiausiai irgi nebūtų galėję prikibti.
