Aktualija

Šuns benamystė tuština biudžetą

2006-ieji, Ugninio šuns metai, žada būti permainingi, kovingi, be kompromisų. Naujųjų išvakarėse pasidomėjome, kokia šunų dalia mūsų rajone. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba prieš keletą metų patvirtino naminių gyvūnų laikymo taisykles. Nuspręsta įpareigoti gyventojus registruoti šunis, kates ir kitus laikomus gyvūnus.

Suteikiama pilietybė

 Nustatytas 6 Lt registracijos mokestis. Metus teko laukti, kol buvo pagaminti šunų pasai ir žetonai. Gyventojai neskubėjo registruoti savo augintinių. Šiemet Savivaldybės taryba skyrė ir paskirstė seniūnijoms 10 tūkst. Lt šunims nuo pasiutligės skiepyti. Gyventojai, kurie užregistravo šunį ir sumokėjo 6 Lt registracijos mokestį, savo šunį 7 Lt kainuojančia vakcina galėjo skiepyti nemokamai. Judrėnuose paskiepyta ir užregistruota 116 šunų (pernai – 14), Agluonėnuose – 106, Priekulėje paskiepyta 820, tačiau užregistruoti tik 82 šunys.

Savivaldybės administracijos ekologas Remigijus Alšauskas apgailestauja, kad ne visos seniūnijos panaudojo skirtas lėšas. “Priekulės seniūnijoje iš skirtų 1000 Lt panaudota tik 350 Lt, o Agluonėnams net pritrūko pinigų. Kalbantis su seniūnijų atstovais aiškėja, jog kai kur nelengva susitarti su veterinarijų darbuotojais”, – kaip vieną iš priežasčių minėjo ekologas. Agluonėnų seniūno padėjėja Rita Povilaitienė teigia, jog registruodamas šunį gyventojas vis tiek moka 6 Lt, o jo neregistruodamas už paskiepijimą veterinarui moka tik 3 Lt. “Jei ateinančiais metais šiam tikslui Savivaldybė skirs lėšų, reikėtų nustatyti, kad gyventojas už registraciją mokėtų tik skirtumą tarp vakcinos bei registracijos kainos, t. y. 1 Lt”, – siūlė padėjėja.

Valkataujantiesiems – narvas

Nors šunelis ne savo noru, kaip kai kurie jo dvikojai draugai, tampa valkata, juo stengiamasi kuo greičiau atsikratyti. Žinia, jis kaip ir dvikojis valkata gali ką nors pavogti, užpulti ar, apsikrėtęs neišgydoma liga, kitiems bėdų pridaryti. Visos Klaipėdos rajono seniūnijos turi sudariusios sutartis su individualia gyvūnų globos įmone “Nuaras”, kurios darbuotojai pagal iškvietimus gaudo gyvenvietėse palaidus šunis. Nepigi paslauga. Priekulės seniūnijai atsisveikinimas su 13 sugautų ir 36 gyventojų atvestais ar atneštais gyvūnais šiemet kainavo apie 1500 Lt. Agluonėnų seniūnija šiais metais “Nuarą” kvietė vieną kartą. Rezultatas – trys pagauti šunys, iš kurių du savininkai atsiėmė. Seniūnijai tai kainavo per 500 Lt. Judrėnų seniūnijai dviejų šunų pagavimas kainavo 662 Lt. Seniūnijos sekretorė Juzefa Bružienė teigė, jog gyventojai atsiima apie pusę pagautų kiemsargių. Pasak kitų kalbintų seniūnijų atstovų, į “Nuaro” tinklus dažnokai patenka turintys šeimininkus palaidi šunys. Savininkai skuba gelbėti į nelaisvę patekusius savo keturkojus, važiuoja į Tauralaukį, kur įsikūręs “Nuaras”, moka šuns gaudymo ir laikymo išlaidas. Ar ne geriau būtų tvarkingai juos laikyti?

IĮ “Nuaras” Tauralaukio filiale sugauti šuneliai uždaromi į narvus. Įmonė skatina gyventojus pasiimti globoti keturkojus, tačiau naujų šeimininkų ne visi sulaukia. Su daugeliu elgiamasi humaniškai – jie užmigdomi.

Nikai – Brisiaus galas?

Priekuliškiai puikiai pažinojo gražuolę kalę Niką, pamaitindavo ją, priglausdavo. Nieko blogo gyvūnas niekam nedarė, tik mėgo laisvę ir miestiečių šunų atsikratyti negalėjo – voromis paskui ją sekiodavo. Žinia, po to Nika atsivesdavo iš karto keletą palikuonių, kurie užaugę taip pat paskui ją sekiodavo. Anot Priekulės seniūno pavaduotojos Rasos Bakaitienės, miestelyje vis daugėjo benamių šunų. Dėl to geroji Nika pateko į “Nuarą” ir dingo be žinios. Sako, jog po to Priekulėje beveik neliko benamių šunų.

Aida ŠAUKLYTĖ