Buhalterinės apskaitos centralizacija: vieniems – proveržis, kitiems – praraja
Geresnė buhalterijos kokybė ir sutaupytos lėšos – šių argumentų vedama Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą nuo 2022 metų sausio 1 d. centralizuoti Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų apskaitos tvarkymą. Neatsižvelgta į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovai, buhalteriai jau antrą kartą buvo išplatinę savo poziciją – viešą laišką rajono valdžiai, teigdami, kad nepritaria tokiam žingsniui dėl jo skubotumo, efektyvumo abejonių ir viešumo stokos.

Meras ragino atidėti

Ketvirtadienį nuotoliu vykusiame Tarybos posėdyje frakcijos „Kuriam kartu“ seniūnas Sigitas Karbauskas akcentavo, kad daug klausimų iškėlė įstaigų vadovai, į kuriuos visiškai neatsakyta, esą būta melo. Sprendimo projektą pristačiusi Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Rusteikienė atsakė, jog nieko nemeluoja, o konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu ir nebuvo sulaukta, nors vyko apklausa. Buvo išreikšta pozicija nukelti įgyvendinimo datą, tačiau taip pat be argumentų. „Tad palikome tą pačią datą, tačiau pabrėžiame, kad sulig sausio 1 diena visi buhalteriai nebus iškelti iš įstaigų. Apie tai kalbėjome. Nežinau, kur mes meluojame. Visa informacija pateikta, daug buvo pokalbių, bet jie veda į emocijas“, – vietos politikams kalbėjo J. Rusteikienė. Anot jos, diskusija gali tęstis be galo, priklauso nuo to, iš kurių pozicijos sprendimas bus vertinamas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Alfredas Šiaulys posėdyje priminė, kad šios centralizacijos iniciatorius buvo meras: „Tačiau šiandien bėgama į krūmus. Kodėl?“ Meras B. Markauskas patikslino, kad pasiūlymas dėl buhalterijų centralizavimo buvo iš liberalų pusės ir tam pasiūlymui buvo pritarta, analizuotos visos galimybės. „Tačiau turime sugebėti pripažinti klaidas, jei kas ne taip padaryta. Į pačią darbo grupę nebuvo įtraukti įstaigų vadovai ir buhalteriai, to nebuvo. Pristatymas vyko paskutiniu momentu. Teisinga ir logiška būtų atidėti sprendimo projektą“, – buvo įsitikinęs meras. Tačiau projekto autorystės nesutiko prisiimti nei liberalai, nei vėliau konservatoriai.
Prilygino nusikaltimui

Meras B. Markauskas stebėjosi, kad visi politikai kratosi projekto autorystės, bet nesutinka klausimo atidėti. Už klausimo atidėjimą balsavo 11 Tarybos narių: Vytautas Butkus, Rūta Cirtautaitė, Raimundas Daubaris, Sigitas Karbauskas, Viktoras Kura, Vaclovas Macijauskas, Bronius Markauskas, Martynas Pocius, Violeta Riaukienė, Raimondas Simonavičius, Andrius Vainius. Prieš – 15: Andrius Adomaitis, Albert Albertjan, Audronė Balnionienė, Česlovas Banevičius, Vaclovas Dačkauskas, Jonas Dromantas, Jonas Dumašius, Nerijus Galvanauskas, Aušra Gudauskienė, Arvydas Katkus, Rasa Linkienė, Ligita Liutikienė, Vida Ronkaitytė, Virgilijus Skuodas, Alfredas Šiaulys. Iš viso posėdyje dalyvavo 26 Tarybos nariai, dėl atostogų nebuvo tik Tarybos narės Loretos Piaulokaitės-Motuzienės.
Svarstant parengtą sprendimo projektą S. Karbauskas teigė, kad projektas gal ir reikalingas, tačiau paruoštas tik 10 proc.: „Už jį balsuoti – nusikaltimas rajono bendruomenei.“
Vicemerė Ligita Liutikienė stebėjosi, kad prie kiekvieno Taryboje svarstomo sprendimo projekto dabar bandoma ieškoti politinių sąsajų: „Manau, Tarybos nariams turėtų labiau rūpėti socialinis-ekonominis pagrindimas. Bus sutaupoma apie 400 tūkst. Eur. Atitinkamai galėtų ir veikla pagerėti. Juk jei įstaiga turės lėšų, tai ir paslaugos galėtų būti įvairesnės, kokybiškesnės ir pan.“
Vėliau „Bangos“ prašymu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė patikslino: „Kiek tiksliai bus sutaupyta, galėsime atsakyti, kai žinosime, kokie specialistai dirbs centralizuotoje buhalterijoje, t. y. kai žinosime, koks jų stažas, išsilavinimas. Preliminariai skaičiuojama, kad būtų galima sutaupyti apie 400 tūkst. eurų per metus.

Ragino negąsdinti avansu
15 (A. Adomaitis, A. Albertjan, A. Balnionienė, Č. Banevičius, V. Dačkauskas, J. Dromantas, J. Dumašius, N. Galvanauskas, A. Gudauskienė, A. Katkus, R. Linkienė, L. Liutikienė, V. Ronkaitytė, V. Skuodas, A. Šiaulys) balsavo už apskaitos tvarkymo centralizavimą, 9 (V. Butkus, R. Daubaris, S. Karbauskas, V. Kura, V. Macijauskas, M. Pocius, V. Riaukienė, R. Simonavičius, A. Vainius) – prieš, 2 (R. Cirtautaitei, B. Markauskui) susilaikius – pritarta biudžetinių įstaigų apskaitos tvarkymo centralizavimui.
V. Macijauskas buvo įsitikinęs, kad dabar dalis darbuotojų patirs dar didesnį stresą: „Jeigu 64 žmonių darbą turės padaryti 28, tai pabandykite savo darbe tai padaryti – tiek kartų daugiau nei padarote šiandien.“ Apmaudo neslėpė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys R. Simonavičius: „Valdantieji patenkino politinį interesą. Kam jis naudingas, manau, dar pamatysime. Kad tokio pobūdžio sprendimai neefektyvūs jau parodė seniūnijų išdraskymas.“ A. Šiaulys replikavo, kad sprendimas vis tik yra geras, nugalėjo sveikas protas.
Vicemerė Audronė Balnionienė atkreipė dėmesį, kad nevertėtų užsiimti žmonių, tų pačių buhalterių gąsdinimu avansu: „Procesas prasidėjo, tačiau tai nereiškia, kad nebus galima jo koreguoti – juk aplink žmonės, yra žmogiškasis faktorius. Neužsiimkite gąsdinimu kaip gąsdinimo kambaryje, juk esame suaugę žmonės.“
KOMENTARAI
Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Ramutė SIRUTIENĖ: „Buvau įtraukta į darbo grupę dėl biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos centralizavimo, tačiau jos veikloje nedalyvavau – du su puse mėnesio buvau nedarbinga. Grįžus į darbą taip pat nebuvau kviečiama dalyvauti projekto darbo grupės veikloje. Manau, reikėjo paisyti buhalterių, kuriems reikės dirbti, prašymo, kad centralizacija vyktų ne nuo 2022 metų sausio 1 d., o bent nuo birželio ar liepos, kai jau atliktos įstaigų metinės ataskaitos. Projekte numatytas laikas yra ypatingai sunkus ir netinkamas buhalteriams. Reikėjo pakeisti datą, visi to prašėme, pateidami savo pasiūlymus ir motyvuotus argumentus, bet mūsų neišgirdo. Suprantame, kad daug kur įvedamas centralizuotas apskaitos tvarkymas yra neišvengiamas. Nors tie, pas kuriuos įvesta tokia sistema, ja nesidžiaugia. Tačiau jei reikia, tai reikia, bet būtina paisyti specialistų nuomonės, nes jie geriausiai išmano biudžetinių įstaigų buhalterijos darbo specifiką. Vienas dalykas turėti bendrą supratimą apie buhalteriją, o kitas – dirbti kasdienį darbą.“
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Arūnas GRIMALIS: „Nesame nusiteikę prieš įstaigų centralizuotą buhalterinę apskaitą, tačiau nepritariame, kad ji vykdoma taip skubotai. Aišku, kai sužinojome, kad sprendimo projektas yra Tarybos darbotvarkėje, nujautėme, kad tam bus pritarta. Balsavimas nuliūdino. Kaip bebūtų, dabar svarbiausia, kad būtų viskas atliekama tvarkingai, sudėlioti visi algoritmai, funkcijos, nebūtų papildomų darbų „nuleista“ mokykloms.“
Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija LYGNUGARIENĖ: „Dar prieš centralizaciją kalbėjau ir su Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vyriausiąja specialiste J. Rusteikiene, ir pas merą buvau, ir Administracijos direktoriaus pavaduotoją R. Petrauskienę. Pasirodo, esame nepajėgūs pasipriešinti, vesti konstruktyvų dialogą su politikais. Viskas primena labiau politinius žaidimus. Pati labai blogai jaučiuosi dėl šio politikų sprendimo. Esmė ta, kad vis kalbame, jog gyvename demokratinėje šalyje ir politikai renkami atstovauti gyventojų interesams, tačiau kai jie atsiduria valdžioje, ne visada net laiko randa pabendrauti, o apie gyventojų galimybę paveikti sprendimus jau nekalbu. Manau, įvairūs klausimai turėtų būti sprendžiami vis tik dialogo būdu. Dabar tenka konstatuoti faktą, kad įstaigų vadovai, buhalteriai centralizacijai nepritarė, tačiau politikai priėmė sprendimą neatsižvelgdami į žmonių nuomonę. Neaišku, kodėl skubama, pasigedome bendradarbiavimo. Taupymo politika ne visada pasiteisina. Po tokių centralizacijų darbo krūvis vadovams didėja, mums sudėtinga, netenkame visaverčio komandos nario. Nesakome, kad reformos nereikalingos. Naujovių reikia, tačiau pirmiausia reikia į viską įsigilinti, išdiskutuoti. Mano pirmoji profesija yra siuvėjos, tai aš labai gerai žinau, kad svarbu devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti. Politikai nejaučia tų reformų pasekmių, tik „nuleidžia“ įgyvendinti, mes jas pajusime. Apmaudu.“
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.