Ant šių didžių gimtuvių iškepėm pyragą!
Jau šį šeštadienį, liepos 5 dieną, nuo 10.30 val. iki 15 val. Drevernoje Jono Gižo etnografinėje sodyboje šurmuliuos garsiausio pamario laivadirbio Jono Gižo 158-osios gimimo dienos renginys „Ant šių didžių gimtuvių iškepėm pyragą!“ Šventės dalyviams siūlomos nemokamos edukacijos, pristatymai, muzikinė programa ir gimtadienio vaišės.
Legendos apie Jono Gižo meistriškumą
Šiemet sukanka 158-osios laivadirbio, dreverniškio Jono Gižo gimimo metinės. Garsus pamario meistras gyveno 1867–1940 metais ir statė tradicinius kuršių marių burinius laivus. Šis amatas buvo atsakingas ir sunkus, nes tuomet laivo statybai ilgai taupyta, o jo pastatymo kaina prilygo gyvenamojo namo vertei. Išlikę pasakojimai apie garsiojo laivadirbio Jono Gižo kruopštų pasiruošimą užsakymo įgyvendinimui: medienos parinkimą, kelionę pas užsakovą, įtempto ir sunkaus darbo subtilybes.
Vieno iš žvejybinių laivų, kurėno, bortus lenkdavo storas ąžuolines lentas įstatę specialiuose rėmuose, kaitindami virš atviros ugnies ir ant jų purkšdami vandenį. Kurėno bortų ilgis galėjo siekti 10–15 metrų, o plotis – apie 2,5–5 metrus. Į tokį laivą galėjo tilpti iki 5 žmonių ir net 4–5 tonos žuvies. Kurėnais plaukiodavo ne tik mariomis, bet ir jūra. Jie buvo puiki priemonė žvejoti, susisiekti su žemynu, iš Nemuno deltos pievų gabenti šieną, gyvulius ir kitas prekes. Daugiau istorijų ir faktų apie laivų statybą ir panaudojimą, žvejų bei laivadirbių gyvenimą pristatoma ekspozicijoje „Laivadirbio skrynią atvėrus…“, kuri muziejaus įkurta Jono Gižo etnografinėje sodyboje Drevernoje. Čia laukiami visi besidomintys vietos istorija ir kultūra.
Drevernoje – pažintinių pasiūlymų gausa
Dreverna šiais metais tituluojama Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Vietos bendruomenė kartu su partneriais siūlo edukacijas, ekskursijas, renginius ir kitas patyrimines veiklas. Apsilankiusieji Drevernoje turi puikią progą pažinti unikalų pamario kraštą, įsikūrusį Mažosios Lietuvos etnografiniame regione. Jis išsiskiria turtinga ir savita vietos kultūra ir tradicijomis, o Drevernos geografinė padėtis įpina ir žvejybos, laivadirbystės istorijas.
Dalis šių istorijų bus papasakota liepos 5 dienos renginyje „Ant šių gimtuvių iškepėm pyragą!“ Čia bus pristatyta gimtuvininko Jono Gižo gyvenimo ir veiklos istorija. Klaipėdos etnokultūros centro liaudies dailės studijos koordinatorė, dailininkė, etnologė dr. Elena Matulionienė papasakos apie vietos moterų aprangos istoriją bei tradicijas. Literatė, dailininkė Odilė Norvilaitė autorinės tapybos parodos „Myliu juodą pagal Mažąją Lietuvą“ pristatyme pasidalins įžvalgomis apie įkvėpimą kurti Mažosios Lietuvos tematika. Įsimintiną krašto tarmę bei vietos dainas bus galima išgirsti ir išmokti folkloro ansamblio „Žvejytės“ programoje. Gargždų krašto muziejus dovanos nemokamus edukacinius užsiėmimus, o šventės dalyviai bus vaišinami žuviene bei gimtuvių pyragu.
Laukiame svečių iš visų kraštų paminėti gimtuves pamario krašte!
Gargždų krašto muziejaus inf.
„Bangos“ archyvo nuotr.
