Apie šlubčiojančią širdį

Hemingvėjaus romane „Anapus upės, medžių ūksmėje“ penkiasdešimtmetis pulkininkas Kantvelas atvyksta „į savo miestą” Veneciją (1948 m.) Jį pasitinkantis viešbučio kamerdineris teiraujasi apie sveikatą. „Sveikata puiki, neskaitant opų ir šlubčiojančios širdies…Viskas priklauso nuo vienintelio raumenėlio. Bet tai svarbiausias raumuo. Jis veikia tobulai kaip „Rolex Oyster Perpetual“ mechanizmas. Visa bėda, kad jo nenusiųsi į firmos dirbtuvę, jei pradeda gesti. Vieną sykį ims ir sustos, ir net nesužinosi kada. Numirs ir tiek, – atsako pulkininkas.“

• Tikėtina, kad Hemingvėjus dar mažai žinojo apie didžiuosius ŠKL rizikos veiksnius, o ypač apie cholesterolio žalą.
  Didelę reikšmę cholestrolio mažinimui lemia dieta (skaidulinis maistas, vaisiai, daržovės, grūdinės kultūros ir kt.), fizinis aktyvumas. Mitybos vaidmuo cholesterolio kiekiui buvo aprašytas dar 1916 m., kuomet pastebėta, kad Indonezijos vietinių gyventojų cholesterolio kiekis yra daug mažesnis nei olandų kolonistų.
• Pirmą kartą apie cholesterolį sužinota bemaž prieš 300 metų, kuomet cholesterolio kristalai rasti tulžies pūslės akmenyse. Cholesterolio tyrinėjimai buvo vainikuoti 11 Nobelio premijų.
• Cholesterolis organizmui yra gyvybiškai svarbus. Reikiama cholesterolio koncentracija būtina ląstelių membranai, yra testosterono ir estrogenų struktūrinis elementas. Netgi žindomas kūdikis su motinos pienu gauna cholesterolio. Tačiau būtina kontroliuoti cholesterolio perteklių.
• Cholesterolio esti įvairių tipų: blogasis, esanti pagrindinė – aterosklerozės plokštelių statybinė medžiaga, gerasis, priešingai slopinantis blogojo atsidėjimą, mažinantis kraujagyslių sienelės uždegimą.
• Skaičiuojama, kad kas 3 suaugęs asmuo turi padidintą cholesterolio koncentraciją. 70% atvejų hipercholesterolemija nulemia genetika, likusį – netinkamas maisto vartojimas.
• Kiekvienam, sulaukusiam 20 m., rekomenduojama atlikti lipidogramą. Jai esant normaliai, tyrimą kartoti kas 5 m. arba anksčiau atsiradus kitiems rizikos veiksniams (padidintas kraujospūdis, viršsvoris, stresas ir kt.).
  • Vyrai ir moterys, sulaukę 40 m. kviečiami atvykti į ŠKL rizikos patikros programas. Būtent cholesterolio padidėjimas lemia kardiovaskulinės rizikos dydį. Jeigu blogojo cholesterolis (MTL-C) siekia >=4,9mmol/l, nedelsiant pradedamas gydymas vaistais.
  • Cholesterolio koncentracijos norma priklauso nuo amžiaus, diagnozuotas ŠKL. Pvz., pacientui, kuriam nediagnozuota ŠKL ir neturi kitų rizikos veiksnių, blogojo cholesterolio koncetracija turi neviršyti 2,4 mmol/l, o sergantiems ŠKL < 1,4 mmol/l.
• Vengti sočiųjų riebalų rūgščių (sviestas, sūris, raudona mėsa ir kt.). Pirmasis efektyvus vaistas – statinas, skirtas cholesterolio mažinti buvo patvirtintas 1980 m. Jų vartojimas iki 50 proc. pacientų sumažina insulto ir širdies infarkto išsivystymo išsivystymą.