Aplinkos ministras: Klaipėdos rajonas puikiai tvarkosi su atliekomis

Klaipėdos rajone su darbo vizitu neseniai lankęsis aplinkos ministras Simonas Gentvilas atsakė į „Bangos“ skaitytojų klausimus, aptarė kai kurias Klaipėdos rajono aktualijas.
– Klaipėdos rajone tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė planuoja statyti vėjo jėgainių parką. Koks jūsų požiūris į atsinaujinančią energiją?
– Manau, kad vėjo energetika Lietuvoje turi ateitį, tuo labiau, kad ji kuria pridėtinę vertę įvairioms pusėms. Pirma, finansinę naudą gauna ūkininkai, nes sudaro 30 metų garantuotą žemės nuomos sutartį, tai palengvina žemdirbių padėtį. Statant vėjo jėgaines yra labai apibrėžti reikalavimai. Pavyzdžiui, didesnės nei 30 kW elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki gyvenamosios, kultūros paskirties pastatų, švietimo, gydymo ir kt. įstaigų būtų ne mažesnis negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Pavyzdžiui, jeigu vėjo jėgainės stiebo aukštis yra 180 m, tai artimiausi, tarkim, gyvenamieji pastatai, galėtų būtų ne arčiau kaip už 720 m. Nebent aplinkinių sklypų savininkai pagal sutartį leistų kitaip. Yra nustatyti tam tikri maksimalūs mirgėjimo per parą ir per metus kiekiai, kurie neturėtų įtakos žmogaus fizinei ar psichinei sveikatai. Statant didesnę elektrinę ar jų parką ir atliekant Poveikio visuomenės sveikatai arba Poveikio aplinkai vertinimus, šie dalykai paprastai būna detaliai apžvelgiami.
Antra, savivaldybės paprastai nustato 3 proc. nekilnojamojo turto mokestį jėgainėms. Manau, kad, pastačius jėgainių parką, keli šimtai tūkstančių eurų į savivaldybės biudžetą vien per nekilnojamojo turto mokestį patektų.
Trečia, 2022 metų birželį Seimo priimtame vadinamajame „Proveržio“ pakete numatyta, kad būsimi elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai privalės mokėti gamybos įmokas, o surinktos lėšos bus skirtos remti bendruomenių projektus. Jais siekiama gerinti aplinką ir didinti ekonominę bei socialinę visuomenės gerovę. Įstatyme įtvirtintas gamybos įmokos dydis – 0,0013 euro už 1 kWh (kilovatvalandę), o tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 50 MW (megavatų) galios vėjo jėgainės gamybos įmokos bendruomenėms kasmet siektų vidutiniškai 150 tūkst. eurų.
Taigi, naujai statant vėjo jėgainių parką yra 3 naudos gavėjai: savivaldybės biudžetas, vietinė bendruomenė, ūkininkai.
Kyla klausimas, ar gali neleisti savivaldybė statyti jėgainių parko? Nelabai, nebent rajono bendrasis planas būtų padarytas. Įstatymai nesuteikia galimybės savivaldybėms neleisti statyti, bendrajame plane neturi būti nurodyti tokie dalykai, nebent specifiškai yra nurodytos zonos, kur galima, kur negalima statyti. O visa kita, kaip minėjau, sužiūrėta. Visuomenės sveikatos centras sužiūri šešėliavimą, aplinkosaugos organizacijos – automatinius stabdymus dėl šikšnosparnių ir kitų paukščių, Aplinkos apsaugos agentūra sužiūri atstumus ir gyventojų sutikimus. Kaip ir viskas sudėliota, net gyventojai negali labai prieš pasakyti. Neateis pas jus, tai vėjo jėgainių statytojai nueis pas kitus, dabar daug leidimų išduota.
– Šimkų bendruomenei vis dar opi problema dėl bendrovės „Raguvilė“ netoli gyvenamųjų namų sandėliuojamų pelenų, šlako. Kaip šią problemą išspręsti?
–Yra konfliktas, vyksta teisminiai procesai, Aplinkos ministerija UAB „Raguvilė“ irgi per teismus bando įpareigoti atitikti aplinkosauginius reikalavimus.
– Klaipėdos rajono Agluonėnų, Dovilų seniūnijos gyventojai yra skundęsi dėl karjerų bendrovių veiklos, kai esą kasama vos ne iki namo tvoros, vėliau teritorijos nėra iki galo rekultivuojamos, vežant sunkius krovinius gadinami keliai.
– Nesišaliname nuo minėtų klausimų. Pavasarį Klaipėdos rajono savivaldybėje susitikome su meru, kalbėjomės, dar ir Trakuose turime analogišką situaciją. Aplinkos apsaugos departamentas karjeruose atliko kontrolinius patikrinimus, tačiau yra sisteminių problemų. Pavyzdžiui, nebaigia vieno karjero, jau kasa kitą. Nepaisoma leidimo reikalavimų, kaip tvariai eksploatuoti karjerą, neatitinka realybės ir krovinių pervežimas: važiuoja sunkvežimiai bet kokiu dažnumu, ratai neplaunami ir t. t. Pastaruoju metu Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos turi naują vadovą. Manau, kad gyventojams svarbios minėtos problemos bus sprendžiamos konkrečiau.
– Kaip, jūsų nuomone, Klaipėdos rajonui sekasi su atliekų rūšiavimu, surinkimo aikštelėmis?
– Klaipėdos rajone praėjusių metų spalį buvau stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės atidaryme Kuodžių kaime. Tada pagyriau, kad rajone yra daugiau aikštelių nei Klaipėdos mieste. Ir „Gargždų švaros“ direktorius yra pažangus, inovacijas taikantis vadovas. Taip pat Klaipėdos rajono savivaldybė pernai Energetikos ministerijos apdovanota nominacija „Už didžiausią šuolį į žaliąją energiją“.
Su rajono Savivaldybės vyr. architektu buvome susitikę dėl Svencelės, Purmalių, Lankupių reikalų. Dabar yra gerų žinių dėl finansavimo tokių teritorijų, kurios yra užliejamos. Klaipėdos rajono savivaldybei įrengus pylimus, būtų galima urbanizuoti tas teritorijas.
Šiuo metu Aplinkos ministerija viešina didelį sąrašą, kam skirtas finansavimas įvairioms potvynių prevencijoms. Siekdama sumažinti potvynių pavojų prie Minijos gyvenantiems žmonėms, Klaipėdos rajono savivaldybė teikė septynias paraiškas finansuoti darbus, kurie sumažintų potvynių keliamą pavojų žmonėms. Patenkinti yra šeši prašymai.
Prie Minijos upės esančių pylimų bei siurblinių tvarkymui, kitiems darbams iš Aplinkos ministerijos skirta 5–6 mln. eurų.
– Šalies savivaldybėms iškeltas uždavinys rūpintis priedangomis ir kitomis civilinės saugos priemonėmis. Siekiama, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose priedangose tilptų 60 proc. jų gyventojų, rajoninėse vietovėse – 40 proc. gyventojų. Tačiau savivaldybės susiduria su infrastruktūros trūkumu, tad sprendžiant šią problemą šiemet patvirtinote naują Statybos techninį reglamentą?
– Taip, šių metų vasarį patvirtinau naują Statybos techninį reglamentą dėl priedangų, slėptuvių ir kolektyvinių apsaugos statinių įrengimo. Jame numatyta, kad priedangos turi būti įrengiamos visuomenės poreikiams naudojamuose statiniuose (išskyrus religinės paskirties) ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kurie turi daugiau nei 5 aukštus. Reglamentas be išimties galioja naujai projektuojamiems ir įrengiamiems statiniams.
Į reglamentą taip pat rekomenduojama atsižvelgti rekonstruojant esamus statinius ar patalpas ir įrengiant esamus statinius ar patalpas, jeigu juose parinkta slėptuvė, kolektyvinės apsaugos statinys ar priedanga arba numatoma juos parinkti. Dokumente taip pat aprašomi reikalavimai priedangoms, slėptuvėms ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Nurodoma, kad, pavyzdžiui, priedangose draudžiama projektuoti langus, turi būti ne mažiau kaip du įėjimai (išėjimai), elektra, apšvietimas.
Kalbėjosi Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.