Ar karių vaikų priėmimas į darželius be eilės yra diskriminacija?

Gausios šeimos, šeimos, auginančios vaikus su negalia, ir dabar – perkeliamų karių šeimos. Klaipėdos rajono savivaldybė turi aiškiai apibrėžtus pirmumo kriterijus, taikomus priimant vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Tačiau pastarasis punktas, suteikiantis pirmenybę rotuojamiems kariškiams, sukėlė verslininko Tomo Žemgulio nepasitenkinimą. Jis kelia klausimą, kodėl jiems sudaromos išskirtinės sąlygos, kai tuo pat metu kiti gyventojai ir netgi atsargos kariai, kurių gretose – ir jis, lieka už borto? Vyras tai vadina diskriminacija, kuria esą turėtų susidomėti ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tačiau pastaroji diskriminacijos neįžvelgia.
Kilo nepasitenkinimas
„Klaipėdoje nėra tokių privilegijų kariškiams. Aš pats tarnavau ir, išėjęs į atsargą kaip profesinės karo tarnybos karys, neturėjau jokių privilegijų Klaipėdoje. Niekas man jų nesiūlė ir Klaipėdos rajone“, – nustebęs Klaipėdos rajono savivaldybėje egzistuojančia tvarka, pagal kurią į Klaipėdos rajoną perkeliamų kariškių atžalos be eilės priimamos į darželius, „Bangai“ kalbėjo T. Žemgulys.
Negailėdamas kritikos vyras atkreipė dėmesį į tai, kad kariškiams ir taip suteikiama nemažai lengvatų. Viena jų – gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensacija. Per mėnesį, pašnekovo žiniomis, tam skiriama suma sudaro 600–800 eurų. Taip pat kariams skiriami maistpinigiai, yra kompensuojamos ir kitos išlaidos.
T. Žemgulio žodžiais, papildoma privilegija, leidžianti be eilės vesti vaikus į darželį, yra tarsi antras kepsnys, nemokamai duodamas jau ir taip nemokamai valgančiam. „Kodėl kiti neturi tokių privilegijų​​​? Pavyzdžiui, savivaldybių darbuotojai, pasieniečiai​? Tai jau nėra lygios galimybės. Aš manau, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tikrai susidomėtų šiuo atveju ir sakytų, kodėl taip yra. Nes kitose savivaldybėse tikrai nėra tokių privilegijų, – teigė pats tarnavęs kariuomenėje ir šiuo metu atsargos kariu esantis verslininkas. – Kuo aš esu išskirtinis? Aš taip pat esu karo prievolininkas, atlikęs profesinę karo tarnybą ir teisės aktų nustatyta tvarka išleistas į atsargą. Aš taip pat esu kariškis, kuris turi šeimą. Kodėl man nėra kažkokių privilegijų?“
Pašnekovo žodžiais, kariškis gauna atlyginimą ir iš to turi gyventi. Taip, kaip kiekvienas Lietuvos pilietis. „O pas mus, Klaipėdos rajone, štai kas vyksta“, – mesdamas akmenį į Klaipėdos rajono savivaldybės daržą aiškino T. Žemgulys, visa tai vadindamas kitų visuomenės grupių diskriminacija.
Skirtingose savivaldybėse – skirtinga tvarka
T. Žemgulio iškeltus klausimus „Banga“ perdavė Klaipėdos rajono savivaldybei, prašydama išaiškinti, kokia yra jos pozicija šiuo klausimu. Taip pat norėjome sužinoti, kokia yra bendra kariškių rėmimo strategija mūsų rajone, kokiais teisės aktais ar sprendimais grindžiamas pirmumo suteikimas kariškių vaikams, priimant juos į darželius, ir koks yra šios lengvatos, pasak T. Žemgulio, netaikomos kitose savivaldybėse, tikslas bei ar ji galioja kitiems gyventojams, kurių profesija yra taip pat reikšminga visuomenei. Žinoma, būtų buvę įdomu sužinoti, ir kiek kariškių vaikų per pastaruosius metus buvo priimta į darželius pagal šią išimtinę tvarką, tačiau mus pasiekęs Savivaldybės atsakymas – labai kuklus.
„Švietimo ir sporto skyrius informuoja, kad ikimokyklinio ugdymo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, todėl atskirų savivaldybių tarybų nustatyti pirmumo, priimant vaikus į ikimokyklines įstaigas, kriterijai gali skirtis. Savivaldybės turi savarankiškąsias funkcijas, kurias atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savivaldybės bendruomenei ir šios interesais. Viena iš tokių funkcijų – ikimokyklinio ugdymo organizavimas. Todėl Klaipėdos rajono savivaldybė yra savarankiška nuspręsti, kokie pirmumo kriterijai taikomi“, – raštu išdėstė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nustatytuose pirmumo kriterijuose, be kita ko, numatyta, kad pirmenybė teikiama šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, auginančioms vaikus su negalia ar specialiaisiais ugdymosi poreikiais, įvaikintiems ar globojamiems vaikams, vaikams, kurių vienas iš tėvų ne mažiau kaip 2 metus atlieka kario savanorio tarnybą arba perkeliamo (rotuojamo) profesinės karo tarnybos kario vaikams.
Tiesa, E. Badalova pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba šiuos pirmumo kriterijus gali pildyti, keisti, įvertinusi esamą situaciją, prioritetines profesijas.
Pasidomėjus, kokia tvarka galioja kitose savivaldybėse, paaiškėjo, jog Klaipėdos rajono situacija išsiskiria iš kitų didžiųjų Lietuvos savivaldybių konteksto. Pavyzdžiui, nei Vilniaus, nei Kauno, nei Klaipėdos miestų savivaldybių viešai prieinamuose dokumentuose nėra nurodoma speciali pirmumo teisė į darželius vien dėl profesinės priklausomybės. Įprastai didžiuosiuose miestuose pirmumas teikiamas gausioms, socialiai remtinoms šeimoms, vaikams su negalia arba tiems, kurių broliai ar seserys jau lanko tą patį darželį.
Diskriminacijos neįžvelgia
Dėl T. Žemgulio išdėstytos situacijos kreipėmės į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėją Olgą Važnevičienę, kurios prašėme išaiškinti, ar Klaipėdos rajono savivaldybės nustatytos ikimokyklinio ugdymo lengvatos, suteikiančios prioritetą kariškių vaikams, nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo, diskriminuojant kitų profesijų atstovus.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė pabrėžė, jog lengvatos gali būti taikomos tik siekiant teisėto tikslo, pavyzdžiui, pritraukti reikiamus specialistus.
„Kaip tai numato teisės aktai, savivaldybės turi savarankiškąją funkciją organizuoti ugdymą bei švietimą savo teritorijoje. Visgi priėmimas į ugdymo įstaigas turi būti organizuojamas nepažeidžiant lygybės principo. Kita vertus, Lygių galimybių įstatymas numato, kad diskriminacija nelaikomas, pavyzdžiui, lengvatų teikimas amžiaus, negalios bei socialinės padėties pagrindu, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Žinia, kai kurios savivaldybės, siekdamos užtikrinti gyventojų teisę į sveikatą, švietimą, siūlo papildomas garantijas atitinkamų profesijų specialistams, kad pritrauktų juos. Tai nelaikytina diskriminacija, nes šiais veiksmais siekiama teisėto tikslo“, – teigė O. Važnevičienė. O įvertinti, ar Savivaldybė, taikydama lengvatas karių vaikams, siekė teisėto tikslo ir tai darė tinkamomis bei būtinomis priemonėmis, anot tarnybos atstovės, būtų galima tik gavus asmens kreipimąsi ir atlikus išsamų tyrimą.
„Taip pat svarbu pastebėti, kad nustatant diskriminacijos faktą vertinama, ar palyginamųjų asmenų – šiuo atveju kalbama apie kariškius ir kitų, nenurodytų, profesijų atstovus – aplinkybės yra tapačios ir palyginamos, nes ne visų profesijų atstovai dirba rotacijos principu ir turi keisti gyvenamąją vietą“, – paaiškino pašnekovė.
Gintarė KARMONIENĖ
Tomo ŽEMGULIO
archyvo nuotr.