Ar regionų verslas atlaikys kylančios minimalios algos spaudimą?

Nuo ateinančių metų sausio 1 d. Lietuvoje minimali mėnesinė alga didėja 115 Eur ir sieks 1153 Eur prieš mokesčius. Pastaruosius kelerius metus valstybė su uždirbančiais minimalų atlyginimą elgiasi labai oriai – palyginimui, dar 2020 m. MMA siekė vos 607 Eur prieš mokesčius. Tačiau su savaitraščiu „Vakarų Lietuva“  kalbėję darbdaviai ir jų atstovai staigų MMA kilimą vertina nedviprasmiškai – mokesčių našta smulkiam verslui jau sunkiai pakeliama. Ilgamečiai ir stabilią veiklos kryptį turintys verslai regionuose pralaimi kovą su didmiesčiais, o verslininkai paliekami mokytis iš patirties ir keistis, jei nori išlikti.

Rajonai – toli nuo šalies vidutinės algos

Rinkdamiesi darbdavį daugelis mūsų vis dar didžiausią kriterijų skiriame atlyginimo dydžiui. Tačiau Vakarų Lietuvos darbdaviai, bendrai vertinant, negali pasigirti mokantys solidžias algas – „Sodros“ duomenimis, vidutinės apdraustųjų pajamos prieš mokesčius skirtingų rajonų savivaldybėse siekia nuo 1607 Eur (Telšių r. sav.) iki 1710 Eur (Skuodo r. sav.). Lietuvoje metų pradžios duomenimis vidutinis atlyginimas siekia 2 108 Eur prieš mokesčius. Aukščiausios vidutinės apdraustųjų pajamos visos Lietuvos mastu yra Klaipėdos mieste – siekia 2 317 Eur.

Vakarų Lietuvoje uždirbančiųjų MMA daugiausia yra Skuodo r. sav. – beveik 1 iš 20 darbuotojų (4,88 proc.). Mažiausia proporcija – Klaipėdos r. sav., kur MMA gauna mažiau nei 2,5% visų apdraustųjų.

Apdraustųjų asmenų skaičius Vakarų Lietuvoje pagal atlyginimo intervalą (mažiau nei MMA, MMA ir daugiau nei MMA). „Sodros“ duomenys, 2025 m. spalio 31 d.

Tačiau daug iškalbingesni VMI duomenys, atskleidžiantys smulkaus verslo situaciją regione. Pavyzdžiui, Mažeikių rajone įregistruoti viso labo 244 juridiniai asmenys, užsiimantys smulkiu verslu. Nors ir pagal plotą, ir pagal apdraustųjų skaičių (20 144 apdraustieji) rajonas yra antras pagal dydį po Klaipėdos rajono. Pastarasis su 32 228 apdraustaisiais turi įregistruotus net 5 755 juridinius asmenis, užsiimančius smulkiu verslu (net 23 kartus daugiau nei Mažeikiuose).

Fizinė parduotuvė neatlaiko el. prekybos spaudimo

Vienas iš Mažeikių rajone esančių smulkių verslų – net 32 metus gyvuojanti parduotuvė „Edzaras“. Senamiestyje įsikūrusi įmonė prekiauja kanceliarinėmis prekėmis, verslo dovanomis, galanterija, ekologiškais, natūraliais maisto produktais. Parduotuvės savininkė Virginija Eidimtienė atvira, kad išgyventi iš gyvo srauto darosi vis sudėtingiau.

„Edzare“ pilnu etatu įdarbintos dvi darbuotojos, o gruodį verslininkė priėmė sprendimą dar vieną žmogų samdyti pagal poreikį, pavyzdžiui, prieš Kalėdas. Pilnu etatu trečio darbuotojo verslininkė išlaikyti neišgalėtų. Pardavėjoms mokamas aukštesnis nei minimalus darbo užmokestis, bet MMA kylant 115 Eur, panašiai tokia suma verslininkė planuoja didinti algas ir savo darbuotojoms. „Prisitaikau tol, kol galiu. Atlyginimus keliu iš pareigos, bet ne dėl to, kad pritariu valstybės veiksmams“, – sako mažeikiškė.

Verslininkė pripažįsta, kad savo laiku nebuvo priimtas sprendimas prekybos perkelti į internetą, tačiau gyvą parduotuvės konceptą ji išlaikė iš asmeninio noro. „Kartu su MMA našta didėja ir mums. Nemažai metų dalyvavau politikoje, o dabar jau esu arti senjorystės ir, sakyčiau, esu viskuo nusivylusi. Buldozeris eina, vyksta, kas vyksta, o aš esu vyresnės kartos žmogus, kuris nebesiruošia dar 10 metų dirbti. Tausoju savo jėgas. Bet iš tikrųjų, vienareikšmiškai, visa tai vyksta ne smulkaus verslo naudai“.

Tragedijos nedaro, bet kainas kels

Telšiuose sunkvežimių dalių prekyba ir technine pagalba kelyje užsiimantis bendrovės „KV Group“ vadovas Mantas Vaškys sako esąs užgrūdintas: išgyventa pandemija, karo Ukrainoje nulemti pokyčiai, energetikos šuoliai, aukšta infliacija ir dėl to kylančios kainos. „Susispaudi ir išgyveni. Kylant MMA planą irgi turime. Įmonėje yra 4 darbuotojai, kurių atlyginimai ne minimalūs, bet algas kelsime. Reikia išlaikyti, motyvuoti darbuotojus. Tragedijos nedarome“, – sako M. Vaškys.

Tiesa, prieš keletą metų verslininkas uždarė autoserviso verslą, nes užsitęsus krizėms, klientų srautas tapo neprognozuojamas.

Kad dabar išliktų konkurencingoje rinkoje M. Vaškys pripažįsta turintis kelti ir kainas. „Didieji automobilių dalių prekybos tinklai savo el. paslaugas yra išskleidę po visą Lietuvą, stipriai išvystyta logistika. Dėl to regionuose konkurencija mūsų segmente nėra mažesnė“, – teigia M. Vaškys.

Verslininkas, kuris yra ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių skyriaus prezidentas, atkreipė dėmesį, kad MMA diferencijavimas regionuose galėtų būti paskata smulkiam verslui „Mes niekaip nepakonkuruosime su Vilniumi ar Kaunu. Šiauliai, Klaipėda – didesni, bet Telšiuose žmonių srautas tikrai mažas. Lygybės dabar nėra“, – įsitikinęs jis.

Seimo narė Violeta Turauskaitė, išrinkta Kretingos rajone, vietos verslininkų nuogąstavimus supranta, tačiau teigia, kad bendras valstybės požiūris išlieka toks – MMA turi augti nuosekliai, kartu stebint bendrą ekonomikos ir darbo užmokesčio raidą. „Praktikoje MMA diferencijavimo regionuose modelis keltų nemažai klausimų – nuo administravimo sudėtingumo iki galimos darbuotojų migracijos tarp savivaldybių ir skirtingų sąlygų tam pačiam darbui. Todėl kol kas pasirinktas kelias – vieninga MMA visoje šalyje”, – teigia Seimo narė.

Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys

Statistiniai duomenys apima Klaipėdos r., Kretingos r., Palangos m., Skuodo r., Mažeikių r., Plungės r., Telšių r., Rietavo r. juridinius asmenis, išskyrus didžiuosius (DMM) ir vidutinius mokesčių mokėtojus (VMM).

Mažiau skolų – verslo padėtis šiek tiek gerėja. 2025 m. lapkritį mokestinę nepriemoką Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėse turėjo 1632 įmonės – 43 mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Skolų suma sumažėjo nuo daugiau kaip 12 mln. iki 8 mln. eurų.

Į VMI dėl mokesčių atidėjimo šiemet kreipėsi 172 įmonės (pernai – 151). Daugiausia tokių įmonių – Klaipėdos rajone.

Juridinių asmenų skaičius iš esmės nesikeitė. 2025 m. gruodžio 1 d. duomenimis, Vakarų Lietuvoje (8 savivaldybėse) iš viso yra įregistruotos 18 093 įmonės – vos 23 daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Klaipėdos r. – 5755 įmonės (+168, lyginant su 2024 m.)

Kretingos r. – 2257 (+25)

Telšių r. – 2218 (nepasikeitė)

Palangos m. – 2498 (-13)

Plungės r. – 1768 (-34)

Mažeikių r. – 244 (-8)

Skuodo r. – 559 (-11)

Rietavo r. – 794 (-104)

Pajamos auga – pelnas mažėja. 2025 m. sausio-spalio mėn. Vakarų Lietuvos verslas deklaravo 208 mln. eurų (10%) daugiau pardavimo pajamų ir 8 mln. eurų (19%) daugiau PVM nei pernai. Tačiau deklaruotas pelno mokestis sumažėjo 3%.

Komentaras

Aurelija Maldutytė, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė:

–Yra buvę svarstymų dėl MMA diferencijavimo regionuose, tačiau pagrindinis motyvas to nedaryti – regionų gyventojai negali gyventi prasčiau. Vis dėlto, būtina pripažinti, kad MMA apskaičiavimo formulė, taikoma nuo 2017 metų, nebeatitinka šiandieninės ekonominės realybės, o jos kilimas dviženkliais procentais yra per spartus.

Tarptautinės organizacijos ne kartą atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje darbo našumas neauga taip greit, kaip atlyginimai. Pagal atlyginimams skiriamą pajamų dalį, esame aukščiau ES vidurkio, taigi verslas nepiktnaudžiauja.

Šiemet trišalės tarybos formate siūlėme MMA nedidinti, užšaldyti – pažiūrėti, kiek darbo užmokestis didės natūraliai. Deja, šis siūlymas nebuvo išgirstas, net ir pačioje verslo bendruomenėje nuomonės išsiskiria.

Valstybės skatinamos kurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką – kai gamyba yra inovatyvi, automatizuota, o darbuotojai kuria pažangius, brangesnius produktus. Tačiau Lietuvoje matome priešingą efektą – keliame MMA, bet algas gaunantieji nuo to vertės daugiau nesukuria. Valgyklos virėja nuo to nepagamina daugiau maisto, nepritraukia daugiau klientų, o tik padidina savikainą. Tad natūralu, kad ir duona, ir pienas po kiekvieno MMA kilimo kainuoja daugiau.

Labiausiai skaudu, kad iš valstybės nematome lygiaverčio solidarumo. Verslui keliami didesni reikalavimai – didinti atlyginimus, susimesti gynybos finansavimui (ko tikrai nekvestionuojame), prisitaikyti. Tačiau tuo pat metu biurokratinis aparatas didėja. Šiemet nauja Vyriausybė darbuotojų skaičių savo ministerijose padidino 4,1%, arba 160-ia darbuotojų – tai prilygsta dar vienos ministerijos atsiradimui. Tai nuvilia. Norėtųsi matyti, kad valstybė taip pat veržiasi diržus, kaip tai daro verslas.

„Vakarų Lietuvos“ surinkti duomenys

Jolanta VENSKUTĖ, specialiai „Vakarų Lietuvai“