Arklio metais seniūnijos toliau ars

Aktualija
16 gruodžio, 2013
0

Prie tokios išvados priėjo ne vienas, pirmadienį dalyvavęs Vėžaičių konferencijų centre vykusioje regioninėje seniūnų sueigoje. Mat nuo 2014 metų socialinių pašalpų skirstymas bus patikėtas savivaldybėms, tad dalis naštos neišvengiamai teks ir seniūnijoms. Iki šiol socialinių pašalpų skirstymas buvo valstybės funkcija.

Papildomo atlygio nenumatė

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Tauragės rajono Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška paaiškino, kad pagal naująją tvarką seniūnijoms atiteks didžiulis darbas – jose bus sudaromos komisijos, kurios įvertins socialinės pašalpos būtinybę. „Už tai nenumatytas papildomas atlygis. Tačiau kai kurios savivaldybės moka ir 30, ir 10 proc. atlyginimų priedus, nes seniūnijų darbuotojų atlyginimai išties yra maži, nelabai skiriasi nuo minimalios mėnesinės algos“, – „Bangai“ sakė J. Samoška.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė akcentavo, kad socialinė pašalpa, prie kurios skirstymo nuo 2014 m. turės prisidėti ir seniūnijos, yra tik viena iš daugelio socialinės (piniginės) paramos rūšių, kurių priskaičiuotume apie 27–28. Tačiau pinigine prasme socialinė pašalpa yra viena iš didžiausių. Socialinių pašalpų mokėjimą perdavus savivaldybėms, viliamasi, jog bus sutaupyta lėšų, kurias bus galima panaudoti kitoms reikmėms.

Klaipėdos rajonas – tarp pirmaujančių

Socialinių pašalpų skirstymo naštą jau yra prisiėmusios Akmenės, Raseinių, Šilalės, Panevėžio ir Radviliškio rajonų savivaldybės. „Jose pašalpų gavėjų sumažėjo, tačiau ne įspūdingai, šalies vidurkis vis tiek viršijamas. Su didžiaisiais Lietuvos miestais šalies vidurkis yra 74 paramos gavėjai tūkstančiui gyventojų. Be didmiesčių – 101 gavėjas tūkstančiui gyventojų“, – sakė D. Gumuliauskienė. Šilalės ir Raseinių rajonų savivaldybėse pašalpų gavėjų skaičius yra 78 ir 82 tūkstančiui gyventojų, Akmenėje – 109. „Visgi rodikliai geresni nei tose savivaldybėse, kurios šios socialinės pašalpos funkcijos dar neprisiėmė. Pavyzdžiui, Kelmės rajono savivaldybėje 2012 m. buvo 150 gavėjų tūkstančiui gyventojų“, – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Ji džiaugėsi, kad Klaipėdos rajono savivaldybės rodikliai yra tikrai neprasti. „Pastebimas akivaizdus socialinių pašalpų gavėjų skaičiaus mažėjimas. 2012 m. tūkstančiui gyventojų teko tik 49 „išlaikytiniai“. Tad rajono Savivaldybė užėmė garbingą 7 vietą (pagal mažiausią socialinių pašalpų gavėjų skaičių) ir rikiavosi po Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Neringos, Palangos ir Kauno rajono savivaldybių. 2013 m. planuojama dar geresnė pozicija – 4 vieta, t. y. 42 gavėjai tūkstančiui gyventojų. „Manau, daugiausia tai lemia darbo vietos. Kur jų daugiau, ten mažiau pašalpų gavėjų“, – svarstė D. Gumuliauskienė.

Prašo ir važinėjantieji džipais

Pasak Dovilų seniūnijos seniūnės, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentės Nijolės Ilginienės, anksčiau seniūnijos irgi atlikdavo dalį darbo, susijusio su pašalpų dalijimu: „Kai kuriais atvejais rašydavome buities aktus ir pan. Tačiau dabar reikės komisijos. Tai bus išties papildomas darbas, už kurį jokio atlygio bent kol kas nėra numatyta. Svarstysime ypač tuos paramos prašytojus, kurie važinėja džipais ar atvyksta su 5 tūkst. Lt kainuojančiais kailiniais. Tikslas yra skirti socialinę pašalpą tiems, kuriems labiausiai reikia.“ Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas J. Samoška pridūrė, jog pasitaiko, kai lietuviai čia susitvarko visus dokumentus, kad gautų socialinę pašalpą, ir emigruoja dirbti į užsienį.

Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė Aušra Norvilienė pastebėjo, kad problemų gali kilti, kol visi pripras prie naujos tvarkos: „Yra žmogiškieji faktoriai, nenustebsiu, jei pasigirs kaltinimų esą komisija skirsto paramą pagal simpatijas ir antipatijas. Todėl turi būti nustatyti labai aiškūs paramos skirstymo kriterijai.“ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja D. Gumuliauskienė pabrėžė, kad seniūnijų komisijose priimti sprendimai bus rekomendacinio pobūdžio, galutinius priims Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

Seniūnaičiai reikalingi… Seimui?

Tądien seniūnus domino ir kitas klausimas – seniūnaičiai. „Kam jie reikalingi? Juk yra bendruomenių pirmininkai, o seniūnaičiai dažniau pasitelkiami politiniams tikslams“, – aiškino jie į susitikimą atvykusiai viešniai iš Vilniaus – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėjai Daliai Masaitienei. „Seniūnaičius sugalvojo Seimas“, – atsakė ji. „Jei Vilniui jie reikalingi, tegul turi. Pas mus jie visiškai nepasiteisino. Yra bendruomenių pirmininkai“, – teigė Šilutės rajono savivaldybės Rusnės seniūnijos seniūnė Dalia Drobnienė. Tokios pačios nuomonės buvo ir Klaipėdos rajono savivaldybės Veiviržėnų seniūnijos seniūnė Edita Sluckienė, pridūrusi, kad dabar seniūnaičiai neturi nei aiškių funkcijų, nei atsakomybės.

Tačiau šunys loja, karavanas eina. Vidaus reikalų ministerijoje dirbanti D. Masaitienė seniūnus supažindino su Vietos savivaldos įstatyme sukonkretintu seniūnaičio statusu. Juo gali būti renkamas pilnametis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą tos seniūnaitijos teritorijoje. Be to, savivaldybių taryboms yra numatoma teisė kompensuoti seniūnaičių patirtas išlaidas. Kiekviena Taryba turės galimybę apsispręsti – skirti ar ne kompensacijas.

Tai žinotina

Socialinė pašalpa skiriama tais atvejais, kai pajamos vienam šeimos nariui neviršija 350 Lt per mėnesį.
Klaipėdos rajono savivaldybėje 2012 m. socialinei pašalpai buvo skirta 6 mln. 773 tūkst. Lt; 2013 m. planuojama išleisti 5 mln. 435 Lt.