Asmens tapatybės duomenys: saugomi, bet…
Neseniai jūsų laikraštyje skaičiau kuriozinį atvejį apie greitąją pagalbą, kuri išgabeno gatvėje susmukusį žmogų, o paskui liko neaišku, kokia pagalba jam buvo suteikta. Sveikatos centras, atsakydamas į klausimą, jokių detalių neatskleidė, esą rėmėsi asmens duomenų apsauga. Tačiau kartais lazda perlenkiama. Asmens duomenų apsauga – itin svarbus dalykas. Tiesa, vienais atvejais jie naudojami visuomenės interesams ir niekas neklausia, pageidauja to jų savininkai ar ne, o kitais – tenka įrodinėti, kad jie reikalinga ne tam, kad pasinaudotum kieno nors gerove. Kaip sakoma, kas prieinama Jupiteriui, kitiems – ne visada.
Saugo, bet neapsaugo
Jokia paslaptis, kad visi bankuose turintys sąskaitas privalo atsakyti į jų anketas. Asmenų teiraujamasi, ar turi giminaičių politikų, dar – kokiuose bankuose atsidarę sąskaitas, kiek uždirba ir pan. Atsisakius tai daryti, aiškinama, kad bus apribotas naudojimasis sąskaitose esančiomis lėšomis. Taip esą vykdoma pinigų plovimo prevencija. Deja, ne kartą kilę skandalai, kai per bankus plaukia nepastebėti milijonai, kelia nemažai abejonių, kam renkama informacija apie asmenis, jei, esant reikalui, tai nesuveikia. Galiausiai, kodėl patys bankai jų indėlininkams neteikia ataskaitų, kur ir kaip naudojamos jiems patikėtos lėšos, kokių jų investicinė grąža. O ir sukčiai kažkokiu būdu iš žmonių asmeninių sąskaitų, sužinoję prisijungimo kodus, sugeba akimirksniu ištuštinti nemažas sąskaitas, nors, kaip žinoma, yra mėnesio pinigų limitas. Tai kodėl tokiais atvejais nesuveikia asmens finansų apsauga?
Grįžus iš užsienio ir likus kelioms dešimtims, pvz., dolerių ar svarų sterlingų valiutos keityklose taip pat prašoma pateikti dokumentą, liudijantį asmens tapatybę. Suprantama, jei žmogus atsineša grynųjų krūvelę, galbūt tai būtina, bet pateikti pasą keityklų darbuotojams, kai norima pasikeisti dešimtinę dolerių, sutikite, ne itin norisi. Po naujųjų metų per televiziją dažnai viešinama informacija, kad žmonės dovanų pirko televizorius, buitinę techniką, briliantus, meno kūrinius, prabangią kosmetiką ar parfumeriją. Atsieit tai – viešasis interesas, nors asmens duomenų reglamentas teigia, jog asmens interesai ir gerovė svarbesnė už visuomenės interesus. Daugelyje restoranų įdiegtos stebėjimo kameros taip pat kelia klausimų, ar tai vardan tik dėl patikimos apsaugos. Galiausiai, kiek tie vaizdai saugojami, kieno yra stebimi ir pan.
Vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems sveikatos problemų, dažnai skambina papildų pardavėjai ir klausinėja apie jų sveikatą. Tada siūlo įvairius sveikatinimo produktus pristatyti tiesiog į namus. Įdomu, iš kur jie ima jų asmeninius telefonų numerius ir informaciją apie amžių, dėl kurio dažnai reikalinga didesnė medicininė priežiūra?
Neprieinami net šeimos nariams
Pasitaiko, kad privačioje valdoje, kurios savininkas – garbaus amžiaus senolis, dažnai gyvena ir jo sūnus ar dukra su šeima. Dažnai visos sutartys su elektros, vandens tiekėjais yra privalomos pasirašyti jo vardu, nors mokesčius šeimos dalijasi pusiau, o už kai kuriuos, pvz., elektrą, moka vaikai. Ateina metas keisti elektros tiekėjo sutartį. Tokiais atvejais tik namo savininkas turi teisę kreiptis į tiekėją. Diedukas tikina: važiuokite ir tvarkykitės, jei jums reikia. Kalbantis telefonu, ragelį būtina perduoti savininkui, o tas užsispyrusiai tvirtina: jis sutinka, bet nekalbės su nepažįstamais telefonu. O tada jau prašoma notaro įgaliojimo. Laimei, jei žmogus neturi atminties problemų ir yra nepaveiktas ligos, problemų nekils, jei ne – jų rasis nemažai, nes suveiks asmens duomenų apsauga, nepaisant, kad kreipsis sūnus, dukra ar žmona. Kita vertus, jei mokesčiai mokami, nėra skolų, tai kokia problema, jei tuos mokesčius moka artimieji ir kodėl jie negali keisti sutarties sąlygų? Juo labiau, kad tokiais atvejais svarbiausias mokėtojo kodas, o ne asmens tapatybės duomenys.
Dar kitu atveju buto savininkė, garbaus amžiaus senolė, pametė popierines sąskaitas už šildymą. Patikėkite, buvo nemažai problemų dukterėčiai, kai teko aiškintis, už kokį laikotarpį ji nemokėjo ir kiek senolė yra skolinga tiekėjams. Panašiai yra ir vaistinėse, kai reikia sunkiai vaikštančių asmenų vaikams parnešti tėvams kompensuojamuosius vaistus. Kartais nepadeda net tai, kad telefone jie turi nusifotografavę asmens duomenis (suprantama jiems leidus) ar net atsineša amens pasą. Suprantama, egzistuoja daugybė pavyzdžių, kaip artimieji nesąžiningai elgiasi su senoliais. Bet kartais reikia tiesiog lankstumo, geranoriškumo ir supratimo. Kiekvienas atvejis yra unikalus, o asmens duomenų apsauga kartais tampa nepalenkiamu skydu nedaryti to, kas akivaizdu nėra jokia galima nusikalstama veika.
Vilma SRĖBALIŪTĖ
Asociatyvi nuotr.
