Ateities Gargždų centro mozaiką dėlioti kviečiami gyventojai
Klaipėdos rajono centras – Gargždai. Kokį miestą norime matyti ateityje? Kur turėtų būti pastatyta biblioteka, kur geriausiai vystyti turgaus prekybą, kaip išspręsti automobilių pastatymo problemą? Tokie klausimai kelti pirmadienį nuotoliniu būdu vykusiame viešajame susirinkime, kuriame buvo pristatyti keturi galimi miesto vystymo scenarijai.
Koncepcijai ir detaliajam planui – 58 tūkst. Eur
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius informavo, kad šiuo metu vyksta Gargždų miesto centrinės dalies urbanistinės koncepcijos rengimas. Analizuojama teritorija apima Klaipėdos gatvę, J. Basanavičiaus, P. Cvirkos, J. Janonio g., taip pat įtrauktas garažų masyvas.
Dabar galiojančiam Gargždų miesto detaliajam planui jau yra beveik 20 metų. Jame neformuojamas miesto centro įvaizdis, leidžiama tik 7000 kv. m naujos statybos bendro plano. Naujos urbanistinės koncepcijos ir detaliojo plano kaina – 58 tūkst. Eur. Darbai patikėti UAB „Plentprojektas“ ir MB „Pupa-strateginė urbanizacija“.
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas akcentavo, jog įdedama daug pastangų, kad Gargždų miestas taptų patrauklesnis tiek architektūriniu, tiek gyvenimo kokybės gerinimo prasmėmis. „Svarbiausia, kad į planavimą įsitrauktų miesto bendruomenė, gyventojai, juk viskas kuriama čia gyvenantiesiems, o ne merui, ne architektams ir t. t.“, – sakė meras, kuris vylėsi ateityje sulaukti daugiau grįžtamojo ryšio būtent iš gyventojų, nes į viešąjį susirinkimą nuotoliniu būdu prisijungė menkas miestelėnų skaičius.
Pasigedo gyvenamosios funkcijos
Keturis miesto centrinės dalies vystymosi scenarijus pristačiusi viena iš koncepcijos rengėjų Justina Muliuolytė teigė, kad dar vasaros pabaigoje, rugsėjį buvo apklausta tikslinė auditorija – turgaus prekybininkai, centro gyventojai, čia veikiantys verslininkai.
Atkreiptas dėmesys, kad Gargždų miesto centre dominuoja prekybinės, kultūrinės funkcijos, tačiau stokojama gyvenamosios. Dėl to norėtųsi, kad atsirastų daugiau gyvenamosios paskirties pastatų, tokiu būdu esą miesto centre būtų daugiau gyvybės skirtingu paros metu. Todėl visuose pristatytuose scenarijuose Klaipėdos gatvėje siūloma užstatymo liniją artinti gatvės link, nes bankų pastatai dabar yra labai atitolę. Prie Klaipėdos g. siūloma gyvenamoji statyba, pirmuose aukštuose vystoma komercinė veikla.
J. Muliuolytė akcentavo, kad dabar vyksta koncepcijos rengimo etapas, kai svarstomi įvairūs variantai, o tik po diskusijų bus išgrynintas vienas.
Pastebima, kad dabar Gargždų centre daugiausia yra 1–2 aukštų pastatai, kas nebūdinga miestų centrams. Daugiau judesio garantuotų ir daugiau įrengiamų įėjimų į pastatus.
Iš aktualiausių – automobilių statymas
Pasak J. Muliuolytės, apklaustieji pabrėžė automobilių pastatymo problemą (78 proc.), tačiau jų atlikta analizė rodo, kad teritorijoje labai daug asfalto ir automobiliams skirtos infrastruktūros, ypač prie P. Cvirkos g. Pagal dabartinę programą esą yra 500 vietų poreikis, suformuotose ir nesuformuotose aikštelėse dabar bendrai yra 400 vietų. „Mūsų siūlymas iškelti viešą parkavimą iš aikštelių į gatves, kur tilptų 206 vietos, ypač į P. Cvirkos gatvę, J. Janonio g., Klaipėdos g. Taip atsirastų nauji sklypai, kuriuose galėtų atsirasti naujos funkcijos“, – dėstė J. Muliuolytė, o P. Cvirkos g. plotis, anot jos, yra pakankamai didelis, kad būtų galima statyti automobilius lygiagrečiai, kas dvi vietas galima sodinti ir po medelį.
Svarstoma ir apie daugiaaukštę automobilių saugyklą, ji esą galėtų atsirasti garažų, turgaus arba Sporto centro teritorijoje. Pėsčiųjų didelis srautas fiksuojamas tarp Vingio g. ir miesto centro, tačiau būtent šioje atkarpoje ir trūksta pėsčiųjų takų.
Įveiklintų garažų masyvą
Kas gali būti vystoma Gargždų centre? Anot koncepcijos rengėjų, pirmiausia biblioteka. Ji gali būti apjungta su renginių, parodų erdvėmis, muzikos mokykla. Būtent bibliotekos padėtis esą ir turės didelės reikšmės centro atsinaujinimui. Numatomos galimos penkios bibliotekos vietos. Pirmoji – kampas prie Kultūros centro ir Klaipėdos gatvės, tačiau šiuo atveju tilptų tik labai nedidelė biblioteka. Antras pasiūlymas – turgus pirmame aukšte su biblioteka viršuje. Dar vienas variantas – biblioteka garažų teritorijoje, šis variantas rengėjams patraukliausias. Tačiau garažų išpirkimas Savivaldybei nemažai kainuotų. Dar pateikiamos alternatyvos – biblioteka prie P. Cvirkos g. arba Klaipėdos g. prie banko (dabar ten automobilių stovėjimo vieta). Viešajame susirinkime dalyvavusi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė pabrėžė, jog blogiausia, kas nutiktų, jei biblioteka atsidurtų tarp turgaus ir „Maximos“. Ji siūlė pagalvoti apie bibliotekos statybas tarp Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos ir katilinės.
Numatomi keli galimi ir turgaus plėtros galimybių scenarijai. Būtų galima halė, kuri talpintų daug prekybos vietų. Galima prekybą vystyti ir aikštėje. Trečiuoju variantu dalis turgaus ar aikštės būtų dengta stogu. Ketvirtasis siūlymas – prekybiniai paviljonai su atskirais įėjimais.
Daug klaustukų kelia garažų masyvo teritorija šalia P. Cvirkos g. Rengėjai pirmuoju siūlymu pataria išlaikyti dabartinę plano struktūrą, kai kiekvienas savininkas tvarkosi pats. Tačiau Savivaldybės programos skatina menų rezidencijas, kūrybines dirbtuves, juolab kad biudžetinės įstaigos taip pat čia turi garažų. Kita alternatyva: dalį garažų supirkti, tuomet atsirastų praėjimai, taip pat vystyti čia bibliotekos teritoriją. Trečiuoju atveju – supirkti visus garažus ir čia plėtoti gyvenamąją, visuomeninę, komercinę sritis. Tolimoje perspektyvoje esą galbūt net visi trys etapai yra įgyvendinami.
4 scenarijai
– „Centro kvartalai“. Ši struktūra nėra svetima Gargždams – kvartalai formuojami senąja gatvių ir sklypų struktūra, buvusia iki 1945 m. Turgus liktų plėtotis dabartinėje teritorijoje, o arčiau „Maximos“ galėtų atsirasti nedidelė biblioteka.
– „Skverai ir kvartalai“. Prie Klaipėdos g., P. Cvirkos g. planuojama gyvenamoji funkcija. Biblioteka šiuo atveju būtų kuriama garažų masyvo teritorijoje. Turgų šiek tiek atitraukus, tarp kooperatyvo pastatų ir turgaus formuojamas vidinis skveras, viešoji erdvė.
– „Nauja turgaus aikštė“. Ji būtų vietoj dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės šalia „Maximos“. Biblioteka, konferencijų centras numatoma garažų masyvo teritorijoje.
– „Turgaus perkėlimas“. Perkėlus turgų į garažų teritoriją būtų daugiau galimybių plėsti turgų, sukurti norimo dydžio aikštę greta. O dabartinėje turgaus vietoje atsirastų visuomeninių funkcijų klasteris su biblioteka, renginių centru, muzikos mokykla.
Iš šių keturių scenarijų bus suformuotas vienas, kuris maždaug po dviejų savaičių bus vėl pristatytas.
Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.
