Atkirps dar ir Drevernos bei Dituvos rinkimų apylinkes?
Vyriausioji rinkimų komisija likus metams iki Seimo rinkimų vėl ketina keisti kai kurių vienmandačių apygardų ribas. Tarp jų būtų ir Klaipėdos rajonas, kurio Gargždų rinkimų vienmandatės apygardos ribos jau buvo apkarpytos prieš buvusius rinkimus, kai kurias rajono rinkimų apylinkes priskiriant Mėguvos apygardai.
Klaipėdos rajono teritorijoje tokiu būdu atsirado ne viena, o dvi vienmandatės apygardos. Taigi, tradicija, kad rinkimų apygarda kelis dešimtmečius sutapdavo su rajono ribomis, jau nebegalioja. Šįkart planuojama Drevernos ir Dituvos rinkimų apygardas prijungti prie Klaipėdoje esančios Marių vienmandatės apygardos.
Dabar Lietuvoje vos keturios vienmandatės apygardos sutampa su savivaldybių ribomis.
Neatitinka rinkėjų skaičiaus nuokrypio
Klaipėdos rajono ribose atsiradus dviem vienmandatėms apygardoms 2020 m. į Lietuvos Seimą buvo išrinkti ir du parlamentarai: Gargždų rinkimų apygardoje (sąraše įrašyta rinkėjų – 35 282) – savarankiškai išsikėlęs Petras Gražulis, o Mėguvos rinkimų apygardoje (sąraše įrašyta rinkėjų – 32 662) – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas iš Palangos Mindaugas Skritulskas. Mėguvos vienmandatei apygardai buvo priskirtos mūsų rajono Girkalių, Kretingalės, Plikių, Kalotės, Jakų, Slengių, Karklės, Gindulių rinkimų apylinkės, taip pat Palangos ir iš dalies Kretingos rajono rinkimų apylinkės.
Eiliniai Seimo rinkimai mūsų šalyje vyks 2024 m. spalio 13 d. Apie tai, kad vėl ketinama keisti rinkimų apygardų ribas Klaipėdos rajone, pirmoji feisbuke savo paskyroje pranešė Seimo narė Ligita Girskienė po rugsėjo 11 d. Seime vykusio posėdžio. Parlamentarės teigimu, Marių vienmandatė apygarda ir taip jau buvo didžiausia Klaipėdos mieste (sąrašuose – 33 024 rinkėjai): tad kam prie jos dar prijungti Klaipėdos rajono Dituvos ir Drevernos rinkimų apylinkes?
Pakeitimų būtinybę Vyriausioji rinkimų komisija paaiškina tuo, kad 14 Seimo rinkimų vienmandačių apygardų šiuo metu neatitinka Rinkimų kodekse numatyto leistino rinkėjų skaičiaus nuokrypio (10 proc.).
Rinkimų kodekse nustatyta, kad rinkėjų skaičius Seimo rinkimuose vienoje rinkimų apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, t. y. galimas 10 proc. nuokrypis į mažesnę ar didesnę pusę. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, bendrą rinkėjų skaičių padalijame iš apygardų skaičiaus (71) ir atimame bei pridedame po 10 proc. Šiuo metu vienos apygardos rinkėjų skaičius gali svyruoti nuo beveik 30 800 iki beveik 37 600 rinkėjų.
Klaipėdos rajono savivaldybė nepritaria
VRK duomenimis, šalyje nemaža dalis apygardų neatitinka nustatyto rinkėjų skaičiaus, tad teks perbraižyti kai kurių vienmandačių rinkimų apygardų ribas: septynios rinkimų apygardos yra per didelės ir tiek pat – septynios – per mažos. Iš viso siūloma keisti 45 vienmandačių apygardų ribas. 34 vienmandatės rinkimų apygardos jungtų dviejų, kai kuriais atvejais – trijų savivaldybių apylinkes.
Vyriausioji rinkimų komisija kreipėsi į visus, kuriuos gali paliesti apygardų ribų pasikeitimai, ragindama atsiliepti, išsakyti savo pastabas, teikti pasiūlymus, kurių laukiama iki spalio 9 d. el. pašto adresu apygarduribos@vrk.lt.
Klaipėdos rajono savivaldybės direktorius Sigitas Karbauskas Vyriausiajai rinkimų komisijai atsakydamas į raginimą pateikti pasiūlymus šią savaitę išsiuntė tokio turinio laišką: „Dėl rinkimų apylinkių sudarymo ir jų ribų tikslinimo“, informuojame, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje pakeitimų dėl rinkimų apylinkių suskirstymo nenumato. Atkreipiame dėmesį, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nepritaria Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. Seimo rinkimų apygardų ribų pokyčių projektui (2023-09-11 redakcija, I variantas), 66 punktui, kuris numato, jog Dituvos (31) ir Drevernos (26) rinkimų apylinkės būtų prijungtos prie Marių apygardos.“
Perbraižymas kerta demokratijai
Vienmandačių apygardų ribų keitimas artėjant eiliniams Seimo rinkimams keistokas atrodo ne tik vietos savivaldai, bet ir kai kurioms parlamento frakcijoms. „Viena mažėjančio rinkėjų aktyvumo Seimo rinkimuose priežasčių – perbraižomos vienmandačių apygardų ribos. Kas kiekvienus rinkimus keičiamas rinkimų žemėlapis silpnina gyventojų politinį tapatumą ir prisirišimą prie savo favoritų“, – išplatintame pranešime spaudai atkreipia dėmesį Seimo liberalai.
Liberalų sąjūdžio frakcijos pastebėjimu, tai, kad per praėjusius trejus Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje balsą atiduodančių žmonių sumažėjo apie 5 procentinius punktus, lėmė ne tik galimas vertybinis, bet ir geografinis atotrūkis.
„Derinant atstovavimo sąlygas prie Konstitucijos reikalavimų, žymiai išsiplečia vienmandatininkų atstovaujama erdvė ir atitinkamai silpnėja ryšys su savivalda bei konkrečiame krašte gyvenančiais žmonėmis“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
E. Gentvilo įsitikinimu, perbraižant apygardų ribas gyventojai, tradiciškai pažįstantys savo vietos atstovus, gali prarasti santykį su jiems nacionaliniu lygiu atstovaujančiais politikais, jei per vienus rinkimus šie kandidatuoja vienos savivaldybės ribose, per kitus – jau kitur. „Kai eiliniuose rinkimuose balsuojantis rinkėjas, su visa gyvenviete „permestas“ į kitą apygardą, sąraše neranda savo favorito, jam pasidaro neįdomu, neberūpi“, – sako jis.
Vienmandatėse apygardose, kurių ribos per daug neblaškomos – prieš rinkimus pridedant ar atimant vieną kitą apylinkę, balsuojančių gyventojų skaičius išlieka daugmaž pastovus ir jei smunka, tai ne daugiau kaip 2 proc. punktų. Pavyzdžiui, Klaipėdos Marių apygardoje – apie 40 procentų.
„Sausas žemėlapių perbraižymas kas ketverius metus demokratijai kerta iš kito galo – dalis žmonių tiesiog nebeišreiškia savo valios“, – konstatuoja E. Gentvilas.
Šalyje vos keturios vienmandatės apygardos sutampa su savivaldybių ribomis.
Vilija BUTKUVIENĖ
