Atnaujintos mokyklų tinklo taisyklės: naujas kirtis regionams?
Vyriausybei praėjusių metų pabaigoje atnaujinus mokyklų tinklo kūrimo taisykles, visuomenėje nuvilnijo abejonės, ar iš tikrųjų regionai svarbūs Lietuvoje? Taisyklėse iš esmės liko 2021-aisiais numatyti kiekybiniai kriterijai mokykloms su taikomomis išimtimis. Ar juose gyvenantys žmonės turi teisę gauti visavertes švietimo paslaugas – po taisyklių atnaujinimo klausia net Seimo nariai. Kai kurių parlamentarų nuomone, Vyriausybės nutarimas dėl mokyklų tinklo kūrimo ir patvirtintas biudžetas rodo, kad vykdoma antiregioninė politika.
Ministerija pateikė reikalavimus
Vyriausybei praėjusių metų pabaigoje atnaujinus mokyklų tinklo kūrimo taisykles, jose iš esmės liko 2021-aisiais numatyti kiekybiniai kriterijai mokykloms su taikomomis išimtimis, tačiau atsisakyta anksčiau numatytų sugriežtinimų nuo 2026-ųjų. Gimnazijos nuo kitų metų privalės turėti bent dvi trečiąsias (vienuoliktas) klases, daliai dar bus leidžiama turėti bent 21 vienuoliktoką, o maždaug dvidešimčiai – ir mažesnes klases.
Numatoma, kad mažiausiai klasėse kitąmet galės būti aštuoni moksleiviai (1–10 klasėse), su išimtimis tautinių mažumų mokyklose ar lietuviškoms mokykloms Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose – čia galėtų likti ir būti finansuojamos iš valstybės mažesnės klasės.
Vis dėlto ministerija pabrėžia, kad reikalavimas formuoti ne mažiau kaip dvi III (vienuoliktas) gimnazijos klases, kuriose bendras mokinių skaičius būtų 31, lieka tik didiesiems miestams ir savivaldybių centrams: numatyta nemažai išimčių, kai gali būti formuojama tik viena klasė, kurioje mokosi 21 arba tik 12 mokinių.
III klases (vienuoliktas) su 21 moksleiviu dar galės turėti įstaigos, esančios miestuose, kurie nėra savivaldybės centrai, taip pat kaimo vietovių, miesto pakraščio, pasienio zonų mokyklos, kadetų, suaugusiųjų, specializuoto ugdymo mokyklos.
Tuo metu 12 mokinių klasės galės būti gimnazijų skyriuose, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančiose vienintelėse gimnazijose lietuvių kalba, vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje ar tokioje, nuo kurios 30 kilometrų spinduliu nėra kitos gimnazijos, ir kai kuriose kitose.
Preliminariais duomenimis, mažesnes nei 21 moksleivio trečiokų klases galės kitąmet turėti apie 20 šalies gimnazijų.
Taip pat bus mažinamos klasės, kuriose mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai – vienas toks mokinys prilyginamas dviem mokiniams.
Svarbūs kokybiniai kriterijai
Stiprinant tinklą nuo kitų metų nustatyti kokybiniai kriterijai, tokie kaip ugdymo aplinkos pritaikymas vaikams su negalia, prevencijos programų įgyvendinimas, galimybė gauti švietimo pagalbą, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą pasirinkti jiems svarbius mokomuosius dalykus ir kita.
Dalis kokybinių kriterijų įsigalioja nuo ateinančių metų, kiti – nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos, suteikiant laiko mokykloms pagerinti savo veiklą.
Nuo kitų mokslo metų taip pat planuojama mažinti finansavimą savivaldybėms, kurių mokyklose viršijamas maksimalus mokinių klasėse skaičius.
Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė savivaldybėms ar kitiems mokyklų savininkams didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 klasėse mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 klasėse – nuo 24 iki 22 mokinių.
Tampa naikinimo instrumentu
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė spaudai išplatintame pareiškime atkreipia dėmesį, kad antiregioninę politiką akivaizdžiai iliustruoja nutarimas dėl mokyklų tinklo kūrimo. Toks nutarimas esą tampa gimnazijų naikinimo miesteliuose ir kaimiškose vietovėse instrumentu: netrukus nemažai gimnazijų bus uždaryta arba, geriausiu atveju, jos taps kitų gimnazijų skyriais.
Nerimą ypač kelia Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) laikymas. Neišlaikiusieji jo ketvertui negalės mokytis 11-oje klasėje, taigi liks kelios galimybės: šiemet dar bus galima perlaikyti PUPP, likti kartoti kurso arba toliau mokytis profesinio mokymo sistemoje.
„Nedera pamiršti, kad nemažai vaikų gali būti socialinės ekonominės kultūrinės atskirties ar specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai, o ir mokymasis Lietuvoje privalomas iki 16 metų. Tad kai kurie iš viso nebesimokys. Apskritai valdančiųjų ir Vyriausybės veiksmai nukreipti ne į regionų stiprinimą, bet vykdoma antiregioninė politika, todėl su frakcijos nariais parengėme ir sausio 3 d. įregistravome Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą“, – sako politikė.
Šiuo projektu demokratai siūlo sudaryti galimybę savivaldybėms tarybų sprendimu leisti formuoti III ir IV gimnazijų klases, jei klasėje nėra 21 mokinio, bet jų skaičius pagrindinio ugdymo antrosios dalies klasėse atitinka arba viršija mažiausią leidžiamą mokinių skaičių.
„Švietimas yra svarbus šalies vystymosi variklis, išsilavinę žmonės – vienas didžiausių mūsų turtų, tad tokia antiregioninė politika nesuderinama su Lietuvos pažanga. O gimnazijų naikinimas regionuose – klaidingas žingsnis, turėsiantis ilgalaikes neigiamas pasekmes“, – įsitikinusi dr.V. Targamadzė.
KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas PETRAVIČIUS:
– Labai gaila, jog Vyriausybė neatsižvelgė į savivaldybių argumentuotus siūlymus dėl mažesnio nei 21 mokinio skaičiaus nustatymo III ir IV gimnazijų klasėse. Savivaldybės meras Bronius Markauskas rugsėjo mėn. raštu teikė siūlymą toliau gimnazijose, esančiose kaimo gyvenamojoje vietovėje, leisti sudaryti III gimnazijos klasę, jei joje mokysis ne mažiau kaip 12 mokinių. Jei Vyriausybė neatsižvelgtų į siūlymą nustatyti III gimnazijos klasėms minimalų 12 mokinių skaičių, skiriant reikalingą finansavimą tokių klasių mokinių ugdymo procesui užtikrinti pagal mokymo lėšų metodiką, buvo siūloma leisti savivaldybėms komplektuoti III gimnazijos klasę, kuriose mokinių skaičius 12–20, skiriant ugdymo lėšų skirtumą tokiai klasei iš savivaldybės biudžeto.
Lapkričio mėn. žiedinių savivaldybių merai (tarp jų ir meras B. Markauskas) pasirašė bendrą raštą Vyriausybei, Savivaldybių asociacijai, kuriame prašė nustatyti, kad gimnazijos gali sudaryti po vieną III gimnazijos klasę, jei joje mokysis ne mažiau kaip 15 mokinių. Savivaldybės vėl liko neišgirstos.
Rajone veikiančios trys gimnazijos yra optimalus jų skaičius. Gargždų „Vaivorykštės“ ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijose mokinių skaičius yra pakankamas.
Sudėtingesnė situacija yra Veiviržėnuose. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos 10 klasėje mokosi 23 mokiniai, 9 klasėje taip pat 23 mokiniai, 5–8 klasėse mokinių skaičius yra nuo 28 iki 36. Gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus skyriuje 5 klasėje mokosi 5, o 8 klasėje – 8 mokiniai, kurie ateityje papildys ir gimnazijos III klasę. Artimiausius dvejus metus, jei nebus sumažintas reikalaujamas minimalus 21 mokinio skaičius, kad jis būtų pasiektas, beveik visi 10 klasę baigiantys mokiniai turėtų rinktis vidurinio ugdymo programą šioje gimnazijoje. Mokinių skaičių III gimnazijos klasėje labiausiai galėtų papildyti Endriejavo pagrindinę mokyklą baigiantys dešimtokai, kurie dabar dažniausiai renkasi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją. Pagal galiojančius teisės aktus nuo 2024–2025 mokslo metų Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje nesukomplektavus III gimnazijos klasės su ne mažesniu nei 21 mokinio skaičiumi jie turėtų vidurinio išsilavinimo siekti kitur arba jau pavasarį Savivaldybės taryba turėtų priimti sprendimą Veiviržėnų gimnazijos tipą pakeisti į pagrindinę mokyklą. Tokiu atveju šioje gimnazijoje reikėtų steigti Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos vidurinio ugdymo skyrių ir III gimnazijos klasėje tuomet pakaktų 12 mokinių. Niekaip negaliu savęs įtikinti, jog tai būtų geras sprendimas, ypač matant mokinių skaičiaus didėjimą po dvejų metų.
Seime užregistruotoms Švietimo įstatymo pataisoms abiem rankomis pritariu. Iš Vilniaus sklindančios kalbos apie savivaldybių savarankiškumo didinimą, regionų stiprinimą dažnai lieka tik kalbomis. Gal šį kartą bus kitaip ir dešimtims savivaldybių, gimnazijų aktualios pataisos bus priimtos?
Parengė
Vilija BUTKUVIENĖ
Nuotr. iš „Bangos“ archyvo
