Atšvaitas – nebrangi investicija į saugumą

Tamsiuoju paros metu, ypač rudenį ir žiemą, kai dienos – itin trumpos, o oro sąlygos dažnai būna nepalankios, eismo saugumas tampa itin aktualus. Vienas iš paprasčiausių, tačiau efektyviausių būdų apsaugoti save kelyje – tai atšvaitas. Šis nedidelis, bet itin svarbus elementas gali išgelbėti gyvybę. Tačiau, kaip pastebi Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas STASIULIS, žmonės vis dar vangiai juos naudoja, neįvertindami, kokį pavojų kelia savo saugumui.
Statistika rodo, jog kasmet šalies keliuose įvyksta šimtai eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji. Viena iš dažniausių priežasčių – prastas matomumas tamsiuoju paros metu. Nors atšvaitai yra paprastas ir nebrangus būdas, galintis padidinti saugumą kelyje, daugelis žmonių vis dar neįvertina jų svarbos.
Statistika nedžiugina
– Apie atšvaitų svarbą, ypač tamsiuoju paros metu, primenama gana dažnai. Kaip vertinate situaciją Klaipėdos rajone​ – ar gyventojai pakankamai suvokia atšvaitų svarbą?
– Situacija dėl atšvaitų naudojimo negali būti vertinama vienareikšmiškai. Nors visuomenės sąmoningumas atšvaitų svarbos klausimu pastaraisiais metais auga, vis dar pastebima, kad ne visi gyventojai tinkamai naudoja šią saugumo priemonę. Skaičiuojama, kad Klaipėdos rajone išdalinta atšvaitų keturis kartus daugiau nei yra gyventojų, tačiau juos nešioja tik apie 35 procentai žmonių.
– Kokie yra naujausi duomenys apie eismo įvykius Klaipėdos rajone, kuriuose dalyvavo pėstieji, neturėję atšvaitų? Ar pastebite tendenciją, kad tokių įvykių skaičius didėja ar mažėja?
– Statistiškai matome, kad pėsčiųjų, žuvusių keliuose, 2022 metais buvo du, pernai – vienas, o šiais metais – du. Skaičius kasmet išlieka panašus. Taip pat pastebime, jog rudenį ir žiemą, kai dienos tampa trumpesnės, eismo įvykių padaugėja. Tamsiuoju paros metu, ypač esant prastoms eismo sąlygoms, pėstieji ir dviratininkai tampa mažiau matomi, o tai padidina nelaimingų atsitikimų riziką.
– Ar turite gerosios patirties pavyzdžių, kai atšvaitas būtų išgelbėjęs pėsčiojo ar dviratininko gyvybę būtent Klaipėdos rajone? Ar galite pateikti konkretų pavyzdį, kuris iliustruotų, koks svarbus yra atšvaitas tamsiuoju paros metu?
– Įvardinti konkrečių fiksuotų atvejų, kai atšvaitas tiesiogiai galėjo išgelbėti pėsčiojo ar dviratininko gyvybę Klaipėdos rajone, pasakyti gana sunku. Tačiau kaip pavyzdį galėčiau pateikti vieną įvykį. 2013 metų rugsėjo mėnesį tamsiame kelyje nuo Palangos Kretingos link, ties Pryšmančių kaimu, vairuotojas pastebėjo ant kelio miegantį vyrą. Laimei, šalia jo buvo pastatytas dviratis su atšvaitais, kurie atkreipė vairuotojo dėmesį ir padėjo išvengti nelaimės. Be atšvaitų situacija galėjo baigtis kitaip. Atšvaitų nešiojimas tamsiu paros metu yra gyvybiškai svarbus, ypač neapšviestuose keliuose. Klaipėdos rajone yra įvykę tragiškų nelaimių, kurių būtų galėję išvengti, jei pėstieji ar dviratininkai būtų buvę matomi vairuotojams. Viena jų – 2024 metais lapkričio 9 dieną apie 19 val. Klaipėdos rajone, kelyje Klaipėda–Palanga, ties Aukštkiemių kaimu, įvykusi tragiška avarija, kurios metu automobilis „Volvo XC90“, vairuojamas 1989 metais gimusio vyro, partrenkė į važiuojamąją kelio dalį išėjusį vyriškį. Po susidūrimo pėsčiasis buvo nublokštas į priešpriešinio eismo juostą, kur jį pervažiavo kiti automobiliai. Vyras žuvo. Tokio pobūdžio nelaimės dažnai įvyksta dėl to, kad pėstieji ar dviratininkai nematomi vairuotojams tamsiu paros metu. Atšvaitų nešiojimas galėtų padėti išvengti panašių tragedijų.
Prevencijos svarba
– Kokių prevencinių priemonių imasi policija, kad informuotų gyventojus apie atšvaitų svarbą? Ar vyksta atitinkamos akcijos, seminarai mokyklose?
– Nuolat organizuojamos prevencinės priemonės, kai tikrinami pėstieji ir dviratininkai. Žiūrima, ar jie naudoja atšvaitus, šviesą atspindinčias liemenes. Vyksta ir susitikimai su bendruomenėmis, rodoma mokomoji medžiaga apie saugų eismą, vyksta bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis. Taip pat minimos Keliaujančių ir vairuojančių bei Pasaulinė žuvusių eismo įvykiuose atminimo dienos, kurių metu primenama atšvaitų svarba. Apie tai kalbama ir per įvairias akcijas, renginius, kai policijos pareigūnai dalija atšvaitus gyventojams, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Dirbama ir virtualioje erdvėje – antai feisbuko Klaipėdos rajono policijos bendruomenės pareigūnų paskyroje nuolat dalijamasi informaciniais pranešimais.
O šiais metais, norėdami atkreipti dėmesį į atšvaitus, nusprendėme komisariato šventinę eglutę papuošti ne įprastais žaisliukais, bet angelų formos atšvaitais, kuriuos nuo mūsų žaliaskarės gali nusikabinti kiekvienas, atėjęs į komisariatą. Su kolegomis pasidžiaugėme, kad gyventojai aktyviai dalyvauja šioje akcijoje, nes dar iki švenčių eglutė buvo gerokai „aptirpusi“.
– Ar, Jūsų manymu, mokyklose ir darželiuose pakankamai dėmesio skiriama eismo saugumui ir atšvaitų naudojimo aktualizavimui?
– Vaikai jau darželyje yra ugdomi būti atsakingais eismo dalyviais, atpažinti eismo ženklus, saugiai elgtis gatvėje, mokėti tinkamai pereiti per pėsčiųjų perėją. Bendruomenės pareigūnai, vykdantys prevenciją, nuolatos lankosi tiek darželiuose, tiek mokyklose ir kalba apie tai įvairaus amžiaus vaikams ir paaugliams. Didelis dėmesys skiriamas pirmų klasių mokiniams – visi pirmokėliai per rugsėjo mėnesį išklauso saugaus eismo pamoką. Tačiau policija bendradarbiauja ne tik su švietimo įstaigomis, bet ir su kitomis institucijomis, tarp kurių – Klaipėdos rajono savivaldybė, Klaipėdos rajono seniūnijos, „Via Lietuva“, VšĮ „Būk saugus LT“.

Gresia baudos
– Akivaizdu, kad šiuo klausimu dirbama daug ir aktyviai, tačiau kodėl, Jūsų manymu, dalis žmonių vis dar neįvertina atšvaitų svarbos ir jų nenaudoja?
– Dėl įvairių priežasčių. Viena tokių – sąmoningumo stoka, kai neįvertinama atšvaitų svarba bei manoma, kad miestuose jie nėra būtini. Taip pat klaidingas įsitikinimas, jog atšvaitai labiau reikalingi užmiestyje, nors jie svarbūs ir miestuose, nes ne visada gatvėse pakankamas apšvietimas. Kita bėda – kartais žmonės nežino, kaip tinkamai atšvaitai turi būti pritvirtinti, ar kokios yra atšvaitų nešiojimo taisyklės, kad pastarasis būtų kuo efektyvesnis. Dar viena priežastis yra klaidingas pėsčiųjų suvokimas, kad saugumas kelyje yra tik vairuojančiųjų atsakomybė.
– Sakykite, ar yra numatyta kokia nors administracinė atsakomybė už tai, kad pėsčiasis tamsiu paros metu neturi atšvaito?
– Žinoma, tai apibrėžia Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnis – Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pirmoje jo dalyje nurodoma, kad važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties eurų.
– Kokią žinutę norėtumėte perduoti Klaipėdos rajono gyventojams apie atšvaitų svarbą?
– Saugokite save kelyje, būkite atsakingi eismo dalyviai. Atminkite – tinkamai naudojamas atšvaitas gali išgelbėti gyvybę.
Kalbėjosi
Gintarė KARMONIENĖ

Didžioji dalis kasmet Lietuvos keliuose nukenčiančių pėsčiųjų sveikatą ar gyvybę prarado būtent tamsiuoju paros metu. Nemaža jų dalis nesilaikė Kelių eismo taisyklių ar nebuvo pasirūpinę atšvaitais. Liūdną nelaimių statistiką būtų galima gerokai sumažinti, jei eismo dalyviai labiau rūpintųsi jų pačių saugumu. Pėstiesiems ir dviratininkams mūsų šalyje trūksta įgūdžių saugoti savo gyvybę. Tamsiame kelyje privalu nešioti atšvaitą, dėvėti šviesą atspindinčią liemenę – paprastas priemones, kurios sumažina eismo nelaimės riziką tamsoje ir saugo eismo dalyvių gyvybes.