Atviras mokytojo laiškas politikams
Esu geografijos mokytojas, dirbu Vilniuje. Kai šių mokslo metų pradžioje paklausiau mokyklos bibliotekos, kaip geografijos mokysis tarpiniam patikrinimui besiruošiantys mūsų dešimtokai, sužinojau, kad vadovėlių įsigyti tiesiog neišgalime. Man labai gaila mokinių. Gaila ir mokytojų, kurių profesija jau už poros mėnesių turėtų tapti prestižinė, bet iš tiesų yra palikti visiškai vieni.
Įsivaizduokite, jog valdyti Lietuvą jums šiandien reikėtų be informacijos: neturint specialistų parengtų analizių, dokumentų, tyrimų, programų. Kaip greitai imtumėtės spręsti šią problemą?
Būtent taip ateities Lietuvą jau antrus metus ugdome mes, mokytojai. Be vadovėlių. Susidaro įspūdis, kad, artėjant 2025-iesiems, kai mokytojo profesija turėtų tapti prestižinė, judame priešinga kryptimi. Nebeturime net pamatinės ir savaime suprantamos mokymosi priemonės.
Dvyliktokai kai kuriems egzaminams ruošiasi be vadovėlių. Dešimtokai pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimams ruošiasi be vadovėlių. Egzaminai – didelis iššūkis ir emocinis krūvis. Labai daug Lietuvos moksleivių tai išgyvena neturėdami pasiruošti padedančios medžiagos.
Jūs galite visa tai sutvarkyti, sprendimas – jūsų rankose.
Mokytojų trūksta beveik kiekvienoje šalies mokykloje, o tie, kurie likome, esame priversti dirbti padidintu krūviu: šviesti, kopijuoti medžiagą savo mokiniams, rasti ir kurti turinį patys. Mokyklų vadovai daro viską, ką gali, kad aprūpintų savo mokyklas naujais vadovėliais, bet tam tiesiog trūksta pinigų.
Problemą lengva apipinti daugybe sudėtingai skambančių paaiškinimų, lentelių ir skaičių, taip išvengiant atsakomybės, bet klasėse ir mokytojų kambariuose ją įvardiname paprastai: vadovėlių nėra, nes jiems trūksta pinigų.
Vienam mokiniui vadovėliams įsigyti šiuo metu yra skiriami 26 eurai per metus, tai – vieno vadovėlio kaina. Tuo tarpu atnaujinus ugdymo programas kiekvienam moksleiviui reikia 10–12 vadovėlių.
Girdžiu kolegų nerimavimą. Mokyklose šiandien trūksta istorijos, chemijos, matematikos, geografijos, fizikos, lietuvių literatūros vadovėlių, kurių nepakeičia kaip papildoma priemonė taikomi skaitmeniniai sprendimai, nors šių irgi trūksta.
Rašau šį laišką, esu tikras, tūkstančių mokytojų ir dešimčių tūkstančių moksleivių vardu, nes vadovėlių klausimas tiesiogiai priklauso nuo jūsų. Laimei, aprūpinti jais mokyklas – nepalyginamai pigiau, nei į jas pritraukti pakankamai mokytojų. Tad bent ši problema galėtų būti išspręsta jau dabar, nieko nelaukiant ir nebeskriaudžiant mokinių bei pedagogų.
Padėkime jauniems žmonėms – užtikrinkime, kad mokyklos turėtų pakankamai vadovėlių jau šiais mokslo metais. Tam tereikia skirti jų įsigijimui pakankamai pinigų kitų metų biudžete.
Girdime ministerijos planus padidinti sumą vadovėliams 5-iais eurais vienam mokiniui ir labai jų bijome. Toks sprendimas – tai lyg trauklapio dėjimas ant plėštinės žaizdos: kažkas lyg ir daroma, tačiau problema išlieka.
Taupymas švietime kainuoja neįtikėtinai brangiai – tuo jau įsitikino daugybė valstybių. Netapkime viena iš jų.
Dalius PRANCULIS
Asociatyvi nuotr.
