Žmonių gerumui nėra ribų
Padėti kitam gali būti prilyginama žygdarbiui. Pagalba, kurios reikia, dažnai atsiremia į pinigus, o juos surinkti reikia laiko ir nemažai pastangų. O jei nėra galimybių? Kartkartėmis išgirstame vykstant vieną ar kitą gražią gerumo akciją, o aukodami galime kažkam labai padėti. Taip ne vienas darome gera ir tuo galime tik džiaugtis.
Aukodami padedame ne tik mažiesiems, neretai sergantiems vaikeliams, o ir senjorams bei Ukrainai. Kokia stipri jėga esame ir kaip greitai galime surinkti tiek daug pinigų, verčia tiesiog stebėtis tuo! Vadinasi, mūsų krūtinėje plaka gera širdis, kurią sugebame parodyti!
Gražu pažiūrėti, kad galime rūpintis vieni kitais. O aukoti daugiausia skuba tūkstantmečio karta. Štai be mūsų paramos, be maltiečių sriubos, kurios laukia vargstantys senoliai, jų laukimas būtų beprasmis, o koks dar gražesnis dalykas gali būti nei dalintis? Juk šeimoje to ir išmokstame. Padėti, paremti, suburti. O visos pastangos atsiperka.
Didelės pinigų sumos, reikalingos sudėtingoms medicinos paslaugoms, neretai tampa iššūkiu tėveliams, auginantiems neįgalų vaikelį ar prižiūrintiems šeimos narį. Deja, dabartinėje visuomenėje daug sergančių, daug prašančių pagalbos. Ir į tai atsiliepia žmonės, mat politikai menkai kažką daro, kad palengvintų tokių asmenų naštą. O štai paprastų žmonių gerumas, neretai lydimas ir žiniasklaidos dėmesio, yra pastebimas ir pastangos nenueina veltui, suaukojamos didžiulės pinigų sumos, reikalingos sudėtingam gydymui ar pagalbai, išgelbėjamos gyvybės…
O štai nuolatinės pagalbos stokojantiems senoliams ir paprastas sriubos puodelis – šilumos ir gerumo gestas – neretai yra ypatingos svarbos. Galbūt net pagrindinis pietų patiekalas. Ir jų šauksmą, kai niekas neatsiliepia, vėlgi išgirsta eiliniai piliečiai, t. y. mes. Vargas, kuris juos užklupo, neretu atveju ateityje gali būti ir mūsų kelias. Visi pasensime, o mūsų pajamos kartais nepriklauso nuo mūsų pačių, kaip ir sveikata. Tad gražiai atsidėkoti, gerbti ir rūpintis senoliais nepavarkime – teikime jiems ramybės ir saugumo gėles.
Dažnai neįvertiname gyvenimo ir visko, ko jame turime. To, kad galime vaikščioti, matyti, girdėti ir liesti, jausti. Mažai mergaitei Milanai tenka kęsti didžiulius paties gyvenimo iššūkius. Jai jau atlikta daugybė operacijų, tėveliai prašo finansinės pagalbos. Jau suaukota per 2 000 eurų, kurie ypatingai svarbūs. Tikėkime, kad gerumas išgelbės dar ne vieną gyvybę.
Nesame apsaugoti nuo to, kas atsitinka gyvenime. Daugeliui tokios bėdos, kurioms aukojami pinigėliai, atrodo baisios ir skaudžios, praveria mūsų širdis ir leidžia užjausti. Esame juk žmonės, mokame suprasti vienas kitą ir padėti, kai to reikia. Tad kartais taip gera žinoti, kad pasaulis nėra supuvęs. Kad ne tik Seimo nariai valdo kaip pakliūva, riejasi tarpusavyje, o Lietuvoje tikrai yra gerų, atjaučiančių žmonių.
Prisidėkime, paremkime, matykime ir girdėkime, juk nėra gražesnio ir žmogiškesnio gesto kaip gerumas.