Augalų kolekcininkus traukia į Vėžaičių medelyną
Vėžaičių medelyne, kurio šeimininkas Antanas Garbačauskas per 15 metų sukaupė apie tūkstantį skirtingų rūšių, veislių sumedėjusių augalų (taksonų), vieni jau žydi, o kiti dar miega. Didžioji dalis išbandyti, ar tinka augti mūsų klimato sąlygomis. Miškininko profesiją turinčio vėžaitiškio siekis – į rinką pateikti savo užaugintus dekoratyvinius medelius už mažesnę nei dabar prekiauja perpardavinėtojai kainą.
Šalia dekoratyvinių – ir paprasti medeliai
Pavasaris šykšti šilumos, bet Vėžaičių medelyne – darbymetis nuo vasario. Augalai auginami ir realizuojami vazonuose – juos tenka persodinti vis į didesnius. Tai didina garantiją pirkėjams, kad augalai prigis, be to, pasak A. Garbačausko, juos galima sodinti į gruntą visą vegetacinį sezoną.
Čia auginami ne vien dekoratyviniai medeliai ir krūmai – yra įprastų lietuviškų liepų, eglių, pušų, ąžuolų, kuriuos, miškininko džiaugsmui, vėl pradedame vertinti. Juk populiarėja vardai – Liepa, Ąžuolas. Savo kūdikių gimimą neretai tėvai įamžina pasodindami šiuos medelius.
Lietuvos dendrologų draugijos nariui A. Garbačauskui labiau patinka sumedėję augalai, tai yra medžiai, krūmai, nei gėlės. „Orientuojamės į klientą – kolekcionierių, o ne į populiarių augalų mėgėją“, – sakė Vėžaičių medelyno šeimininkas, kuris su žmona Renata domisi retesniais augalais.
Augalų kolekcionavimu jis užsikrėtė A. Stulginskio žemės ūkio akademijoje studijuodamas miškininkystę. „Jau tada svajojau apie savo medelyną, nors tam reikalingos ilgalaikės investicijos, nes medelis auga kelerius metus, kol gali jį sodinti“, – kalbėjo vėžaitiškis.
Atsitiktinumas atvedė į Nausodį
Nausodžio kaime, šalia Vėžaičių, A. Garbačauskas atsidūrė atsitiktinai, ieškodamas sklypo sodybvietei. Įsigijo šį įdomaus kraštovaizdžio kampelį su Gerdaujos upelio atkarpėle. Tačiau krūmokšniais, šabakštynais apžėlusi žemė prašyte prašėsi žmogaus rankos.
Dabar sodybos teritorijoje, kurioje įsikūręs medelynas, akį traukia išmoningai sutvarkyta aplinka su tvenkiniais, išpuoselėtais upės skardžiais, arboretumu – augalų kolekcija, meniniais akcentais – medžio skulptūromis. Pasidomėjus, ar tai jo kūryba, Antanas šyptelėjo, kad visi, dirbantys su medžiais, „šiek tiek pamišę“ – kai kas jo padaryta. Tačiau kūrybai laiko neužtenka – aplinką puošia daug medžio drožėjo skulptūrų.
Įsikūrę Garbačauskai plėtė savo valdas – įsigijo 5 ha miško, kuris, pasak Antano, maitina, sudaro galimybę investuoti į medelyną.
Taigi ne tik darbas medelyne, kur abu su žmona Renata ir kitais pagalbininkais triūsia. Beje, dešiniąja ranka vadina Sonatą Monkūnaitę, kuri taip pat baigusi miškininkystės magistro studijas. Medelynui skirta 2 ha žemės, o kalėdinių eglučių plantaciją augina 1,5 ha plote. Prireikia 5–7 metų, kol jos iškeliauja į švenčių laukiančius namus.
Gausėja kasmet
Per 15 metų Garbačauskai sukaupė daugiau nei tūkstantį skirtingų rūšių, veislių augalų (taksonų). Dendrologijos mokslu besidomintis Antanas porą kartų per metus su bendraminčiais keliaudavęs į užsienio šalis, kur domėjosi arboretumais, privačiomis augalų kolekcijomis, botanikos sodais. Iš kiekvienos kelionės vis kažką parsiveždavęs. „Reikia pamatyti, kaip spindi kolekcininko akys, pamačiusios patinkantį augalą“, – šyptelėjo pašnekovas.
Vėžaitiškio medelyne kasmet gausėja augalų kolekcija. Ją papildo ir parsisiųsdamas augalų bei sėklų, taip pat mainydamasis su kitais kolekcininkais. „Paskutiniuosius 3 metus intensyviau plečiame augalų įvairovę – šiemet parsisiuntėme apie 250 rūšių augalų sėklų, bet ne visi gali augti mūsų klimato sąlygomis. Koks nusivylimas pamačius, kad nušalo augalas“, – prasitarė Antanas. Tačiau jis pridūrė, kad ta pati rūšis, užauginta mūsų sąlygomis, neretai gali augti, o parvežta iš užsienio, puoselėta šiltnamyje, miršta.
Siekis – užauginti Lietuvoje
A. Garbačauskas augalus sėja, augina, skiepija, daugina gyvašakėmis. Jam rūpi augalų atranka: išbando, o tai, kas pasitvirtina, žada ateityje dauginti ir siūlyti žmonėms, kurie domisi augalais. „Teorinė prielaida, kad iš tūkstančio rūšių, veislių augalų apie 60–70 proc. aklimatizuosis mūsų sąlygomis“, – tvirtino medelyno šeimininkas.
A. Garbačauskas kalbėjo, kad jo tikslas – atrinkti Lietuvoje auginamas medžių rūšis ir formas, kurios būtų maksimaliai pritaikytos augti mūsų sąlygomis. Kita vertus, tai būtų galimybė mažinti augalų kainas, kad jos būtų panašios į lenkiškas. O tai įmanoma auginant patiems. Antanas teigė, kad savo užaugintus dekoratyvinius spygliuočius ir parduoda už tokią kainą. Tačiau dabar, pasak pašnekovo, Lietuvos rinkoje – 80 proc. įvežtiniai augalai. „Lietuviai nebenori dirbti – tik perpardavinėja, – sakė jis. – Mes norime auginti ir plėsti bendraminčių ratą. Norime įrodyti, kad galima užauginti ne mažiau kokybiškus augalus nei lenkiški, ir realizuoti už mažesnę kainą.“ Jo svajonė – ateityje didžiuotis užrašu etiketėje: „Užauginta Lietuvoje“.
Pasak Antano, į medelyną dar teks investuoti 3 metus, nesitikint grąžos. „Jeigu iš Lietuvos daugiau gyventojų neišvažiuos, gal ir bus pelno“, – šyptelėjo pašnekovas. Tačiau jis patikino, jog ne iš piniginių išskaičiavimų puoselėjantis medelyną. „Įdomu gyventi su augalais, jausti, kas jiems gerai, o kas – ne. Tačiau streso nebenoriu – stengsiuosi žiūrėti į augalą gamybininko žvilgsniu“, – prisipažino A. Garbačauskas.
O miške, 4 hektarų plote, ruošiamas pažintinis takas, kur ateityje lauks vaikų, suaugusiųjų, besidominčių gamta ir augalais.
Virginija LAPIENĖ
