Gerduvėniškės patarimas: augalas atsidėkoja už rūpestį
„Augalai – mano gyvenimo dalis. Visada laukiu pavasario – atgyja širdis matant žalumą, žydėjimą“, – kalbėjo Banguolė Verbienė, įmonės „Bangos želdiniai“ savininkė. Savo medelyne ji puoselėja ne tik pamėgtas rožes, daugelio gyventojų vertinamas pušis, bet ir kitus populiariuosius augalus, atliepdama mados poreikį.
Rožininkė prigijo pajūryje
Įsibėgėjantis pavasaris, kurio visada laukia B. Verbienė, daugiau nei prieš 20 metų Gerduvėnuose, Vėžaičių seniūnijoje, įkūrusi medelyną „Bangos želdiniai“, vis gražesnių vaizdų dovanoja – vis daugiau spalvų ir kvapų paskleidžia. Jai įdomu stebėti po žiemos atgyjančią gamtą. „Augalai – mano gyvenimo dalis, – prisipažino agronomės išsilavinimą turinti pašnekovė. – Antai rudenį magnolijos užsideda „kailinukus“, o pavasarį juos numetusios apsipila žiedais, ir tik po to išsprogsta lapai.“ Geltonuoja, baltuoja magnolijos – reikia spėti pasidžiaugti šiuo grožiu, nes jos greitai nužydi. Džiugino ir besiskleidžiantys sakurų žiedai, kurių ne vieną rūšį augina.
Hektaro ploto medelyne šeimininkaujanti B. Verbienė – ir direktorė, ir augalų prižiūrėtoja, ir apželdintoja. Šiame šeimos versle – 5 darbuotojai. „Mėgstu sukišti rankas į žemę – daiginu ir įšaknidiju augalus, kurių sunku gauti, o kitus parsivežu iš užsienio“, – atskleidė pašnekovė.
Daugiau nei prieš porą dešimtmečių įkūrusi medelyną, B. Verbienė tebeaugina ir savo mylimiausias rožes. Dėl gėlių karalienės ji iš Vilniaus krašto atvyko į pajūrį, pakviesta verslininkų, besiverčiančių gėlių prekyba. Visoje šalyje jie ieškojo rožininkės, kol surado Banguolę, turinčią žinių ir nemažą patirtį šioje srityje. Klaipėdos rajone ji penketą metų šiltnamiuose puoselėjo rožynus, kol vietoje užaugintos rožės neatlaikė importinių olandiškų, ekvadorietiškų konkurencijos.
Užburiantis hortenzijų žydėjimas
Savo medelyne pradėjusi nuo rožių ir pušų, B. Verbienė puoselėja dekoratyvinius krūmus, medžius, daugiametes gėles – populiariausius augalus, kuriuos renkasi gyventojai puošti savo sodybų aplinką.
Daug vietos čia skirta hortenzijoms – apie 15 rūšių šių dekoratyvinių krūmų klesti. Vienų daigus įšaknidija medelyne, kitų parsiveža. Yra žemaūgių, tik iki 50 centimetrų, bet yra ir aukštaūgių ar žiedus kraunančių ant koto. Nemažai šluotelinių hortenzijų, užaugintų medelyne iš šakelių. Jos kyla kaip ant mielių – dvejų metų jau pražysta, bet pirmaisiais geriau neleisti žydėti, kad sustiprėtų krūmelis. „Šluotelinė hortenzija keičia spalvą – rausvėdama rudenį tampa bordo spalvos, įspūdingai atrodo, – kalbėjo B. Verbienė. – Labai graži olandų veislės ‘Samarskaja Lidija’, bet rusai, pamatę gražiąją hortenziją, nusipirko licenciją ir pervadino šiuo vardu.“
Pašnekovės teigimu, hortenzijos ypač vertinamos, nes tai ilgiausiai žydintys augalai – nuo birželio iki rudens šalnų džiugina. Ir žydi kasmet, nereiklūs, tik vasarą reikia išgenėti krūmą. „Bangos želdiniuose“ hortenzijų galima įsigyti už 7–25 eurus.
Nuo pat medelyno įkūrimo populiarumo nepraranda pušys – kalninės, juodosios ir kitos. „Lietuviai jas taip pamėgę, kad negali atsisakyti, todėl jų čia daugiausia, įvairių rūšių ir veislių, – šypsojosi Banguolė. – Gyventojų sklypuose projektuodama sodinti lapuotį, išgirstu, kad nenori, nes pribirs lapų, reikės tvarkyti – kas kita su spygliuočiu, juolab kad šis visada žaliuoja.“
Grįžusi iš kelionės Japonijoje, kur su apželdintojais apžiūrėjo dekoratyvinių augalų medelynus, susidomėjo nivaki stiliumi suformuotomis pušimis ir pati pradėjo formuoti.
Mieste – pievų imitacija
Medelyno gyvavimo laikotarpiu į Lietuvą plūstelėjo naujoviškų augalų banga. B. Verbienė domisi naujovėmis ir stengiasi įsigyti populiariausiųjų. Vartus atkėlė svyruokliui maumedžiui, daugiakamieniam klevui, daugiakamieniam beržui ‘Doorenbos’, skiepytam berželiui svyruokliui. „Buvusius labai populiarius rutulio formos buksmedžius pakeitė kukmedžiai, nes į mūsų šalį pateko invazinis kenkėjas ugniukas, kuris anuos augalus sunaikina per porą dienų“, – atskleidė B. Verbienė.
Madingi ir japoniniai šermukšniai ‘Dodong’. „Japonams patinka ryškūs metų laikai, o šermukšniai tai aiškiai demonstruoja. Pavasarį išsiskleidžia dideli, į palmės panašūs lapai, po to pražysta balti žiedai, vėliau susiformuoja, noksta šermukšnio uogos, kuriose gausu vitaminų. Rudenį šis medis rėkiančiai raudonuoja – puikiai atrodo žaliame pušų fone“, – dėstė pašnekovė.
Per pastaruosius kelerius metus išpopuliarėjo dekoratyvinės žolės – smilgos, miskantai, lendrūnai. Iš jų kuriamas natūralistinis stilius: smilgos siūbuoja kaip pievoje. Anot B. Verbienės, šio stiliaus kūrėjas – olandas, kuris keliaudamas traukiniu pamatė žydinčias, siūbuojančias pievas ir jam šovė mintis panašių žolynų saleles sukurti mieste, kur daug asfalto, betono – nėra kur pasislėpti boružėlėms ar ežiukams. „Ši mada atslinko ir į mūsų šalį“, – šyptelėjo Banguolė.
Ne visi girdi patarimus
„Bangos želdinių“ savininkė šiuo metu sulaukia daug gyventojų užsakymų, kad pagražintų sodybų aplinką. „Žmonės prašo apželdinti taip, kad būtų mažiau darbo: sodinti spygliuotį, naudoti plėvelę, skaldeles. Betgi į pastarąsias patenka dulkės, atsiranda žemių – puikiausia terpė klestėti piktžolėms, – dėstė B. Verbienė. – Aiškinu, kad esu už natūralumą, antai miške nukritę lapai supūva – puikiausia trąša medžiams. Sakau, kad reikia daugiau durpių, mulčio naudoti, o nedėti plėvelės ir skaldos. Jeigu nenori manęs klausyti, apie augalą paruošiu natūralios žemės rutulį, kad jis galėtų kvėpuoti, beriu mulčio, kuriam supuvus augalas gauna organinių medžiagų. Ir tik tolėliau dedu skaldą ir plėvelę.“ Pasak pašnekovės, geotekstilė kvėpuojanti, praleidžianti orą ir vandenį, bet po 7 metų paaugus augalams ir keičiant ją randa negyvą žemę, panašią į plastiliną. „Reikia daryti taip, kad augalui būtų patogu: jis mažiau sirgs, greičiau augs – atsidėkos už rūpestį“, – atskleidė B. Verbienė. Jai tenka apželdinti didelius ir mažus sklypus sodybose. „Mažesniuose – vienas didesnis medis – akcentas, ir kad pavėsis būtų, – kalbėjo pašnekovė. – Gražiausiai atrodo kompozicijos iš trijų skirtingo aukščio augalų. Patariu, kur ką sodinti, kad geriau augtų.“
B. Verbienė ne tik apželdina, bet ir pagal susitarimą prižiūri: pavasarį važiuoja patręšti, mulčiuoti, genėti, purkšti. Dirbti tenka daug, ir nuostolių pasitaiko – miršta augaliukai, ypač pas klientus. „Apželdinu – gražu, patariu laistyti, o žmogus tiek prilaisto, kad supūva, kitas pagaili vandens – augalas sudžiūva“, – apgailestavo Banguolė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
