Baisiausias Užgavėnių karnavalas – karas jau vyksta

Dovilų etnokultūros centras pakvietė vienybei ir susikaupimui

Dovilų etninės kultūros centras vietoje žaismingų Užgavėnių šventės surengė vienybės ir palaikymo sueigą Etnocentro kiemelyje. Jautriame vakare liepsnojo laužas, susikaupti maldoje kvietė kunigas, mintimis pasidalijo miestelio seniūnė, atvykę svečiai, kalbėjo ukrainiečių bendruomenės atstovai. Vakaro metu nuskambėjo Ukrainos himnas, tylos minute pagerbtos karo aukos. Klausydamiesi lietuviškų dainų apie laisvę, susikibę už rankų žmonės išreiškė palaikymą už laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms. Vienybės vakare, kai lauke spaudė šaltukas, doviliškiai visus vaišino karšta arbata ir visą dieną keptais gardžiais blynais.

Kvietė bendrai maldai
„Šiandien, per Užgavėnes, turėjome užsidėti kaukes ir parodyti, kas pas mus peiktina, pasijuokti, pasišaipyti, ‒ vakarą pradėjo etnologas Jonas Tilvikas. ‒ Tačiau šiemet kaukių nebereikia. Karas rodo bjauriausias grimasas, kurias tik gali žmogaus išmonė sukurti. Tradicinės Užgavėnių kaukės tegu lieka ant sienos, kaip pas mus, Etninės kultūros centro salėje. Baisiausias Užgavėnių karnavalas – karas jau vyksta, todėl siūlome pabūti Pelenų dienos – atgailos ir susikaupimo nuotaikoje.“
Plikių ir Dovilų evangelikų liuteronų parapijų kunigas Liud­vikas Fetingis kvietė ieškoti ramybės ir išminties maldoje. „Mes visi šias dienas, kai taip žiauriai buvo užpulta ukrainiečių valstybė, esame su jumis savo širdimi. Kartu, mieli ukrainiečiai, dalijamės jūsų skausmu, ašaromis ir malda kreipiamės į Viešpatį Dievą, ‒ kalbėjo L. Fetingis. ‒ Pasigailėk, Viešpatie, verksmo ir ašarų nekaltų kūdikėlių, vaikų, kurie dar nežino, kas gera arba kas pikta. Išklausyk mamų ir tėvų maldas. Prašome, kad Ukrainoje greitai baigtųsi karas, ateitų taika ir ramybė į namus, į šeimas ir valstybę.“

Dėkojo už širdingą palaikymą
Į vakarą, skirtą palaikyti kovojančią Ukrainą, atvyko ir Klaipėdos miesto legenda, Klaipėdos ukrainiečių bendrijos įkūrėjas ir pirmininkas Leonidas Tregubas. „Gerbiami broliai lietuviai, aš gyvenu per 30 metų Lietuvoje. Ačiū už jūsų širdis, ‒ kalbėjo L. Tregubas. ‒ Apie šį Rusijos karo banditizmą – nėra žodžių. Jei mes visi seniai matėme ir jautėme, pastarosiomis dienomis visas pasaulis pamatė, kas yra kas. Gėda agresoriams. Mes laimėsime. Būkime stiprūs kartu.“
Klaipėdos miesto ukrainiečių tradicinės kultūros ir folk­loro klubo „Prosvit“ vadovė Irena Petrulionienė dėkojo už maldą, palaikymą. „Dėkoju už siunčiamą energiją mūsų giminėms ir draugams, kurie dabar kenčia Ukrainoje ir slepiasi nuo bombų kažkur rūsiuose. Karas yra baisu, ‒ skausmingai kalbėjo I. Petrulionienė. ‒ Tai yra kraujas, mirtis, ašaros. Tebūnie prakeiktas karas.“
Klubo „Prosvit“ vadovė jaut­riai dainavo romantinę dainą apie Tėvynę, gimtuosius namus, gimtąjį kaimą, žydinčią baltą obelį už lango, apie žydraakę mamą, kuri laukia sūnaus ir kuris žada sugrįžti ant gandro sparnų.

Pasidžiaugė žmonių dosnumu
Vienybės ir palaikymo Ukrainai vakaro metu pagarsintas Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko kreipimasis: „Į Lietuvą iš karo zonos traukiasi daug ukrainiečių šeimų. Be abejonės, jiems prireiks pagalbos. Padėkime žmonėms, bėgantiems nuo karo baisumų, pas mus pasijusti laukiamiems ir reikalingiems. Turime žinių, kad doviliškiai aktyviai prisideda prie pagalbos ukrainiečiams suteikdami jiems gyvenamuosius būstus.“
Savivaldybės tarybos narys, žygeivių ir fotografų klubo „Gargždų jungtinės pajėgos“ vadovas Virgilijus Skuodas, papasakojęs apie prieš kelerius metus Charkive patirtus susitikimus su ukrainiečiais, apie jų karių valingumą, išreiškė tvirtą poziciją: „Ukrainiečių tautos tvirtybė yra begalinė. Tokios tautos – niekas neparklupdys.“
Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė pasidalijo prisiminimu, kai 2019 m. į Klaipėdos rajoną buvo atvykusi delegacija iš Ukrainos, Donbaso srities, Limano miesto. Vienam svečiui, taip pat seniūnui, ji parodė Dovilų seniūniją. Ukrainietis kolega pasakęs, kad mes, Lietuvos žmonės, turime būti laimingi ir dėkingi už tai, ką turime. Jis teigė nežinąs, kiek turės praeiti metų, kol Donbaso srityje bus kas nors panašaus, ir ką tenka išgyventi ukrainiečių šeimoms. „Aš tuokart susimąsčiau. O mes tikrai bambame, pykstame, kad negeras kaimynas, negerai kažkas pažiūrėjo ar netinkamai parašė. Šiandien mes turime džiaugtis, ‒ tvirtai kalbėjo Dovilų seniūnė. ‒ Mes susikaupę. Mūsų vaikai aplinkui krykštauja džiaugsmu. O kažkur vaikai verkia pražūtingame kare. Tuo yra viskas pasakoma.“ Seniūnė pasidžiaugė dabartine vienybe, žmonių dosnumu nešant paramą ukrainiečiams.
Dovilų klubo „Sidabrinė gija“ vadovė Birutė Palubinskienė dalijosi mintimis apie motinos meilę. „Niekas pasaulyje taip nelaukia grįžtančių sūnų, kaip motinos. Laukia grįžtančių iš kelionių, tremties, karų. Laukia net tada, kai jau niekas nebelaukia. Laukia net tada, kai viltis užgęsta, ‒ jautriai kreipėsi B. Palubinskienė. ‒ Jokia kaina neišmatuosime gyvybės, sugriautų namų, suluošintų gyvenimų. Bet Ukraina nugalės. Visam pasauliui Ukrainos skausmas jau tapo savu skausmu. Dar nebuvo taip, kad susivienytų visi kontinentai. Mes su tavim, Ukraina, – būk stipri.“
Etnologas J. Tilvikas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į galimas provokacijas, visuomenėje viešai skleidžiamą dezinformaciją: būtina nelikti abejingiems, filmuoti tokius atvejus, pranešti policijai.

Monika CALZONAITĖ
Aut. nuotr.