Balzakiško amžiaus pinklėse

Rašytojo Onore de Balzakas romanas „Trisdešimties metų moteris“ – apie moterį, kokią rašytojas geriausiai pažinojo, o kritikų inspiruota vadinti balzakiško amžiaus sulaukusia moterimi. Markizę Žiuli d’Eglemont šiandien įvardintume kaip 40-metę, sukaupusią didžiausią gyvenimo išmintį, tačiau ir atsidūrusią ties slenksčiu, reikalaujančiu įvertinti riziką būti užkluptai širdies ir kraujagyslių ligų. Deja, šiandien galime konstatuoti, kad širdies ir kraujagyslių ligos nevienodai pasireiškia vyrams ir moterims.

• X chromosomoje yra 1500 genų, įskaitant susijusių su širdies, smegenų ir imunine funkcija, Y chromosomoje < 100 genų, lemiančių ir reprodukcinę funkciją.
• Tik moterims būdingi rizikos veiksniai: nėštumo komplikacijos dėl padidinto kraujospūdžio (preeklamsija, eklampsija), išsivystęs cukrinis (gestacinis) diabetas. Sergančios endometrioze, turi 3 kartus didesnę riziką patirti miokardo infarktą.
• Moterų, lyginant su vyrais, yra skirtinga anatomija ir fiziologija: pradedant plaučiais ir raumenimis – sąnariais bei kardiovaskuline sistema. Moterų širdis yra mažesnė, o kraujagyslės smulkesnės.
• Moterims dažniau sutinkami šie rizikos veiksniai: autoimuninės ligos, pvz., reumatoidinis artritas, taip pat stresas ir depresija. Įprasta, kad menopauzės metu pirmą kartą diagnozuojama arterinė hipertenzija.
• Pagrindinės aterosklerozės statybinė medžiaga – cholesterolis. Jeigu vyrams jis kaupiasi stambiosiose kraujagyslėse, tai moterims – smulkiosiose. Tai lemia, kad ilgą laiką moterims ŠKL gali būti neatpažinta ir nediagnozuota.
• Moterys, patyrusios miokardo infarktą, skundžiasi skausmu širdies plote, tačiau, skirtingai nei vyrai gali skųstis ir pykinimu, vėmimu, skausmu, plintančių į kaklą, žandikaulį, gerklę ar nugarą.
• Moterims skirtingai nei vyrams ūminis miokardo infarktas gali būti kaip didžiulio kraujagyslių spazmo arba sudužusios širdies sindromo (sąlygoto milžiniško kiekio streso hormono išsiskyrimo dėl patirto streso ar išgąsčio) išdava.
• Beje, dauguma jaunesnių nei 40 m. moterų, patyrusių ūminį miokardo infarktą, yra rūkančios. Labai pavojingas ŠKL rizikos veiksnys. Tai lemia, kad moterų ŠKL gydymas gali būti kiek skirtingas nei vyrų,
• Moterims yra mažiau jautresni kai kurie laboratoriniai tyrimai, padedantys diagnozuoti miokardo infarktą.
• Galiausiai ŠKL yra pagrindinė moterų mirties priežastis nepaisant, kad ji 10-mečiu pasireiškia vėliau nei vyrams.
  Betgi tiek vyrams, tiek moterims žengiant į penktąją dešimtį būtina kreiptis į šeimos gydytoją dėl kardiovaskulinės rizikos įvertinimo. Visuomet, netgi nejaučiant jokių nusiskundimų, nes ŠKL rizikos veiksniai (padidintas kraujospūdis, cholesterolis ir kt.) yra nebylūs.