Bendruomenės – bendruomeniškumui, o ne verslui?

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nusprendė nustatyti aiškią tvarką dėl patalpų, kuriomis naudojasi bendruomenės. „Bangoje“ jau rašėme apie Kvietinių bendruomenės centrą, kuriam grėsė anksčiau neturėta bendruomenės namų komunalinių mokesčių našta.


Reikia bendros tvarkos
Savivaldybės išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad klausimas tapo aktualus po to, kai priimti naują turto naudojimo tvarką įpareigojo Vyriausybės atstovės raštas, kuriame buvo nurodyta, jog ankstesnis tvarkos aprašas nebeatitinka galiojančių teisės aktų. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Justo Ruškio, ypač svarbu nustatyti taisykles, kurios būtų tolygiai taikomos visoms bendruomenėms. Pranešime žiniasklaidai J. Ruškys įvardijo bendruomenių svarbą rajono gyventojų gyvenime. „Mes visada siekiame, kad jos sėkmingai veiktų. Yra įvairių situacijų dėl patalpų naudojimo ir akivaizdu, kad kyla neaiškumų, todėl apibrėžtos taisyklės, manau, tai išspręs“, – teigė J. Ruškys pranešime žiniasklaidai. Direktoriaus teigimu, svarbiausia sukurti aiškią, bendrą tvarką.


Spalio mėnesio Savivaldybės tarybos posėdyje valdančioji dauguma įpareigojo Administracijos direktorių sukurti darbo grupę dėl bendruomenių valdomų patalpų mokamų komunalinių mokesčių kompensavimo ir finansavimo tvarkos. Paminėta, kad į darbo grupę turėtų būti įtraukti Tarybos frakcijų nariai ir bendruomenių atstovai.


Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistė Rita Rapalienė pateikė Statybos ir infrastruktūros skyriaus informaciją: „Klaipėdos rajone iš viso yra apie 80 bendruomenių. Nemaža jų dalis komunalinius mokesčius moka pačios. Pavyzdžiui, Radailių, Drevernos, Priekulės, Brožių kaimo bendruomenės, bendruomenės „Smilgynai ir kaimynai“, „Priekulės ainiai“ bei „Daukšaičių pušynėlis“, Antkopčio kaimo bendruomenės centras. Komunalinių mokesčių nemoka Kvietinių bendruomenės centras, taip pat Jakų, Agluonėnų seniūnijos ir Šalpėnų bendruomenės.“


R. Rapalienė ketvirtadienį „Bangai“ patvirtino, kad darbo grupė yra sudaryta ir jau įvyko jos posėdis. „Šiuo metu rengiami Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stip­rinimo programos Klaipėdos rajone tvarkos aprašo pakeitimai. Jie derinami su Administracijos darbuotojais, taip pat su Bendruomeninių organizacijų taryba. Sprendimo projektą dėl Tvarkos aprašo pakeitimo, kuriame ketinama numatyti galimybę bendruomeninėms ir nevyriausybinėms organizacijoms gauti lėšų komunalinėms išlaidoms kompensuoti, planuojama teikti šio mėnesio Tarybai“, ‒ informavo vyr. specialistė.

„Geriausia išeitis būtų susėsti su bendruomenėmis prie bendro stalo ir aptarti, kaip reikėtų pasielgti. Kaip situaciją matytų Savivaldybė, o kaip – pati bendruomenė. Sprendimas turėtų būti bendru sutarimu, bet ne nuosprendis“, – įsitikinusi Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ pirmininkė R. Damulienė.


Sutarimas – ne nuosprendis
Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ pirmininkės Raimondos Damulienės manymu, geriausia išeitis būtų susėsti su bendruomenėmis prie bendro stalo ir aptarti, kaip reikėtų pasielgti. Kaip situaciją matytų Savivaldybė, o kaip – pati bendruomenė. „Sprendimas turėtų būti bendru sutarimu, bet ne nuosprendis“, ‒ įsitikinusi R. Damulienė. Pirmininkė kėlė klausimą, ar Savivaldybei reikėtų kištis į bendruomeninę veiklą. Jos nuomone, tinkamiausias būtų metinis projektinis rėmimas. Tuomet bendruomenė metams susidėliotų veiklas, numatytų lėšas, reikalingas projekto vykdymui, taip pat tai leistų konkrečiai nurodyti, kokie tikslai, kokios veiklos bus vykdomos. Tuomet visi būtų lygūs dalyvauti projektuose ir gauti rėmimo krepšelį. „Reikia skatinti bendruomeniškumą. Skatinti dirbti su žmonėmis. Teikti bendruomenėms pagalbą, kaip jie turėtų burti žmones. Bendruomenių atstovai dirba sunkų darbą. Puoselėja mūsų tradicijas, užima tiek senolius, tiek jaunąją kartą, organizuoja vietos šventes, ‒ rajono bendruomenių svarbą įvardijo R. Damulienė. ‒ Pasakykime bendruomenėms aktualią kryptį, jeigu jie rašo projektą. Atsižvelkime, kas svarbiausia rajone: vaikų užimtumas, socialinės paslaugos ir kt. – ką tam tikroje srityje galima racionaliausiai padaryti. Rajono mastu tai būtų didelis darbas.“


Pasisakė už lygybę
Kaimo bendruomenės „Smilgynai ir kaimynai“ pirmininkas Algirdas Žemgulis patvirtino, kad bendruomenė pati moka bendruomenės pastato komunalinius mokesčius. Jiems esą tenka taupyti, nes Savivaldybė neprisideda prie pastato išlaikymo. „Kai nėra šalta, sumos nedidelės už komunalinius patarnavimus. Kai prasideda šalčiai, įjungiame šildymą, tada sąskaitos išauga. Aš pats kontroliuoju, pasižiūriu, kokios yra oro sąlygos, taip ir taupome. Bet kad galėtume bet kada vakare susirinkti ir būtų šilta – taip nėra“, ‒ pasakojo A. Žemgulis. Jis „Bangai“ sakė, kad pajamas bendruomenė gauna iš nario mokesčio ir 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramos. O mokėti tenka už daug ką: pastato draudimą, šiukšlių išvežimą ir elektrą. Tiesa, už vandenį mokėti nereikia – yra šulinys. Vis dėlto, A. Žemgulio manymu, bendruomenės yra sukurtos bendruomeniškumui, o ne verslui daryti. „Bendruomenės skirtos suburti žmones, kad jie susieitų, pabūtų, pabendrautų, pasidalintų kažkokiu geru. Visuomenininkai esame, niekas negauname nė mažiausio atlygio už darbą. Kai darome renginį, neimame mokesčio už bilietus, o net senjorus nuo 70 metų atleidžiame nuo nario mokesčio“, ‒ teigė bendruomenės pirmininkas. Jo nuomone, visoms bendruomenėms turėtų būti vienodos sąlygos. „Aš už lygybę. Galėtų Savivaldybė šiek tiek skirti pinigų visų bendruomenių komunaliniams mokesčiams, ypač žiemos metu“, – sakė A. Žemgulis.

Kaimo bendruomenės „Smilgynai ir kaimynai“ pirmininkas A. Žemgulis patvirtino, kad bendruomenė pati moka bendruomenės pastato komunalinius mokesčius.


Liktų be namų
Klaipėdos rajono Agluonėnų seniūnijos bendruomenės pirmininkė Alina Žilienė Klaipėdos rajono laikraščio „Facebook“ puslapyje buvo pasisakiusi, kad Agluonėnų bendruomenės situa­cija panaši kaip ir Kvietinių bendruomenės centro. Tačiau panašu, kad agluonėniškiai esą liks be bendruomenės namų. Mat nuo 2009 m. buvusi panaudos sutartis su Savivaldybe baigiasi šių metų gruodžio 31 d. Atsižvelgdami į pasikeitusią situaciją, t. y. gresiančią komunalinių mokesčių naštą, bendruomenės valdyba planuoja panaudos sutarties nebepratęsti. Esą Savivaldybė neatsižvelgia į tai, kad bendruomenė nevykdo komercinės veiklos. A. Žilienė įvardijo, kad pajamas bendruomenė gauna iš nario mokesčio – tai 10 Eur per metus, 1,2 proc. GPM pervedamos paramos. O kitas pajamas gauna iš rašomų projektų. „Projektuose dalyvaujame ne tam, kad vykdytume komercinę veiklą, rašytume sąskaitas ir gautume pajamas. Mūsų projektai skirti visuomenei, žmonėms, renginiams. Esame sukūrę aplinką aplink šias patalpas“, ‒ pasakojo A. Žilienė. Gero nuveikta nemažai: įsigyta baldų, nupirkti tautiniai kostiumai, sutvarkyti takeliai, įrengti dviračių stovai, suoliukai, suremontuotos pačios patalpos, tualetai.


A. Žilienės teigimu, bendruomenei reikėtų sumokėti visus komunalinius mokesčius, o tai – neįmanoma. „Viskas yra mokama bendrai, nėra atskirų skaičiukų. Trūksta aiškumo. Kaip reikėtų procentaliai išskaičiuoti vandens išleidimą, elektros sunaudojimą?“ ‒ kėlė klausimus visuomenininkė. Ji minėjo, kad didžioji dalis pastato yra bendruomenės, tačiau jame įsikūrusi ir Agluonėnų seniūnija, biblioteka, Priekulės kultūros centro Agluonėnų skyrius. Bendruomenė patalpomis iš tiesų naudojasi minimaliai – susiburiama per metus apie 10 kartų. O pastate renkasi jaunimo studija, vyksta Kultūros centro darbuotojų, vokalinio ansamblio „Agluona“ ir kt. repeticijos, seniūnijos susirinkimai, renginiai. „Draugiškai gyvenome. Mūsų bendruomenė maža, bendradarbiaujame tarp visų įstaigų. Visi tilpome, ‒ kalbėjo A. Žilienė. ‒ Nejaugi organizacijos turėtų mums sumokėti, kad vykdo veiklą bendruomenės pastate?“ Bendruomenės pirmininkė patikino, kad bendruomenė svarsto ir ieško kitų galimybių, pavyzdžiui, kreiptis į Savivaldybę dėl mažesnių patalpų. „Jeigu ateityje norime toliau dalyvauti projektuose, rašyti paraiškas, mums reikalingos patalpos, ‒ teigė A. Žilienė, tačiau pabrėžė, kad bendruomenė lauktų aiškesnių sąlygų. – Negalime aklai pasirašyti panaudos sutarties ir laukti, kokią mums sąskaitą išrašys. Turime žinoti, kiek, už ką ir kada mes mokėsime.“


Monika CALZONAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių