Beraščių karta – masinės kultūros spąstuose

Seminaro-diskusijos lektorės (iš kairės): lituanistė I. Juciuvienė, renginio iniciatorė D. Beliokaitė, žurnalistės A. Adomaitė ir A. Vareikienė.

Kas aštuntas žmogus pasaulyje yra neraštingas. Informacinių technologijų eroje daugybė žmonių negeba nei taisyklingai rašyti, nei raiškiai dėstyti savo minčių ir itin stokoja kritinio mąstymo – yra neraštingi plačiąja prasme. Ne veltui UNESCO iniciatyva rugsėjo 8-ąją yra švenčiama Tarptautinė raštingumo diena. Pirmadienį jai buvo skirtas Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje surengtas seminaras-diskusija.

Stokoja kritinio mąstymo

Devynerius metus abiturientų valstybinių brandos egzaminų darbus taisanti Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Irena Juciuvienė pastebėjo, kad yra mokinių, kurie kalbėdami vargiai dėlioja žodžius į rišlų sakinį, tačiau, pavyzdžiui, puikiai valdo išmanųjį telefoną. „Informacinės technologijos kuria labai lengvai ir greitai pasiekiamos informacijos iliuziją, turime informuotą žmogų, bet naujos kartos beraštį. Tai nėra tik mokinio problema – tai visuomenės problema. Mokame skaityti, rašyti, bet labai mažai išmanome kultūrine ar istorine prasme. Mokiniai rašo sms žinutes, bendrauja virtualioje erdvėje daugiau nei perskaito grožinės, mokslinės literatūros“, – teigė I. Juciuvienė. Seminare-diskusijoje prieita prie išvados, kad informacinių technologijų eroje augantys mokiniai stokoja kritiško mąstymo ir lengvai pasiduoda masinei kultūrai, sunkiai perpranta įvairių literatūros kūrinių, visuomenės informavimo priemonių siūlomų tekstų turinio aspektus.

Seminaro-diskusijos inicia­torė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Daiva Beliokaitė informavo apie dažniausiai daromas valstybės tarnautojų klaidas. Bėda ta, į seminarą-diskusiją susirinkusius valdininkus buvo galima suskaičiuoti ant pirštų – retas rado laiko ateiti.

Sukasi užburtas ratas

Masinei kultūrai neatspari beraščių karta lengvai pasiduoda populizmui. „Galbūt dėl to ir į Seimą, ir į savivaldybių tarybas neretai yra išrenkami tokie pat beraščiai. Pastarieji vėliau priima neracionalius įstatymus. Sukasi užburtas ratas“, – pastebėjo seminaro-diskusijos dalyviai.

Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ korespondentė Agnė Adomaitė atkreipė dėmesį į politikų kalbėsenos ypatybes – įvaizdžio kūrimo meną. Anot jos, aukščiausio lygmens politikai pasirenka atitinkamą strategiją, kuria mitus ir investuoja į charizmos formavimą. Tačiau rinkėjai privalo šviestis ir išlikti budrūs, kad atskirtų, kas tikra, o kas – tik įvaizdžio dalis. Tądien Raštingumo dienai skirtu seminaru-diskusija susidomėjo tik trys Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai: Rūta Cirtautaitė, Dalija Šeporaitienė ir Violeta Riaukienė.

Gargždų miesto garbės pilietė, žurnalistė Aldona Vareikienė pristatė iš Gargždų kilusią itin socialią asmenybę – kunigą, poetą, eseistą, žurnalistą, redaktorių, patriotiškų jausmų nestokojantį eruditą Mykolą Vaitkų (1883–1973). Nors po Antrojo pasaulinio karo jis išvyko gyventi svetur, jį kankino Tėvynės ilgesys. Daug metų JAV išgyvenęs rašytojas labai jautriai, gražiai aprašė ir gimtuosius Gargždus. A. Vareikienė pasigedo Mykolo Vaitkaus atminimui skirtų akcentų Gargždų mieste. „Tiesa, prieš dešimtmetį pavadinome Mykolo Vaitkaus vardu būsimą gatvę projektuojamame vakariniame miesto kvartale, bet tas sklypas jam buvo svetimas: tai ne poeto gimtieji Gargždai, o anuomet buvusi Vokietijos pasienio teritorija… Neturime idėjų, vaizduotės ar paprasto suvokimo, kaip pagerbti savosios kultūros ištakas?“ – retoriškai klausė A. Vareikienė.

Tai žinotina

• Jei raštingumą vertinsime siaurąja prasme (tik kaip gebėjimą skaityti ir rašyti), tai 2009-aisiais metais didžiausias raštingumo lygis užfiksuotas Kuboje, Estijoje ir Latvijoje, kur 99,8 proc. vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. Lietuvoje šis procentas siekia 99,7. Daugumoje Europos Sąjungos šalių, taip pat Amerikoje, šis rodiklis siekia 99 proc. Mažiausias raštingumas nustatytas Afrikos šalyse, ten jis siekia tik 23–29 proc.