Bešeimininkio turto rajone rebusas: kas išspręs?

Visi nori būti turtingi, tačiau pasitaiko, kad turtas lieka ir bešeimininkis. Dažniausiai bešeimininkiai pastatai būna prastos būklės, gadinantys bendrą seniūnijų vaizdą. Domėjomės, kiek bešeimininkio turto yra Klaipėdos rajone ir kaip sprendžiama ši problema.

Šiemet į Turto banką kreiptasi jau du kartus dėl Sendvario ir Veiviržėnų seniūnijose esančių pastatų, pernai – keturis.

Laimos ŠVEISTRYTĖS nuotr.: pastatas Veiviržėnuose, Klaipėdos g. 8A, perduotas Turto bankui.

Dauguma – prastos būklės

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistė Gintarė Plungienė informavo, kad apie bešeimininkį turtą, kuris Registrų centro duomenų bazėje neturi registruoto savininko, Savivaldybei dažniausiai praneša šalia gyvenantys žmonės arba seniūnai. Gavusi tokį pranešimą, Savivaldybė siunčia raštą Turto bankui su prašymu, kad jis pripažintų statinį valstybės ir jį parduotų.

Šiemet į Turto banką kreiptasi jau du kartus dėl Sendvario ir Veiviržėnų seniūnijose esančių pastatų, pernai – keturis. „Bešeimininkis turtas nebūtinai būna neprižiūrimas ar apleistas pastatas. Kartais atsitinka taip, kad mirus žmogui niekas nepaveldi jo turto ir jis tampa bešeimininkis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai paveldėtojai neskuba perimti palikimo, ir turtas duomenų bazėje „kabo“ kaip niekieno, bet tuo pačiu ir kažkieno“, – pasakojo G. Plungienė.

Deja, dauguma bešeimininkių pastatų būna prastos būklės. Tokius pastatus būtų galima griauti, tačiau visų pirma tokį turtą tik teismo sprendimu galima įregistruoti kaip bešeimininkį Registrų centre ir perimti į Savivaldybės nuosavybę. Tam reikalingos nemažos lėšos, o ir procesas gali trukti iki kelerių metų. „Vis dėlto Savivaldybė jau numačiusi dėl kelių statinių kreiptis į teismą, kad jie oficialiai būtų pripažinti bešeimininkiais“, – užsiminė pašnekovė.

Nesusitvarkius – įspėjimas arba bauda

Mero pavaduotoja Audronė Balnionienė dar 2020-ųjų metų pabaigoje seniūnų prašė parengti ir atsiųsti seniūnijose esančių apleistų pastatų sąrašus. „Noriu padėkoti seniūnams, kurie šitą darbą atliko tikrai labai nuoširdžiai, išsamius sąrašus siuntė net su nuotraukomis“, – pastebėjo A. Balnionienė.

Anot vicemerės, peržiūrėjus atsiųstus sąrašus, buvo išgryninta informacija, nustatyta, kurie iš šių pastatų priklauso Savivaldybei, fiziniams ir juridiniams asmenims: „Beveik 99 procentai apleistų statinių kažkam visgi priklauso. Bešeimininkio turto yra labai mažai. Dėl kelių statinių planuojame pradėti teismines procedūras, kad jie oficialiai būtų pripažinti bešeimininkiais ir pereitų Savivaldybės žinion.“

Jau sudėliotas ir veiksmų planas, kaip bus dirbama su identifikuotais pastatų savininkais, siekiant, kad jie susitvarkytų statinius ir jie nekeltų pavojaus saugumui. Vicemerės A. Balnionienės teigimu, nutarta, kad statinių patikrinimus atliks Viešosios tvarkos skyrius, tada bus kalbamasi su jų savininkais. Pirmą kartą nustačius Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus yra taikomas įspėjimas. Savininkas pats nustato terminą, iki kada susitvarkys. Jeigu šito nepadaro, skiriama bauda. Bauda gali būti skiriama ir antrą kartą, tačiau jau žymiai didesnė. Praktika rodo, kad visgi turto savininkai įsipareigojimus dažniausiai įvykdo per kelis mėnesius.

„Kalbant apie Savivaldybei priklausantį turtą, taip pat pradėti tam tikri veiksmai. Vykdysime nereikalingo turto privatizavimo procesus. Reikia tikėtis, kad jį įsigiję savininkai tvarkys pastatus ir jie neliks apleisti“, – viliasi A. Balnionienė.

KOMENTARAI

• Gargždų seniūnė Indrė ŽIEDIENĖ: „Mūsų seniūnijoje bešeimininkio turto nėra. Gali būti apleistas, bet kad ir šeimininko neturėtų, neturime. Jei matome, kad sklypas apleistas/apžėlęs žole, bendradarbiaujame su Viešosios tvarkos skyriumi dėl jo sutvarkymo.“
• Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė ILGINIENĖ: „Dovilų seniūnijoje bešeimininkio turto nerasta. Vienas namas yra perduotas Turto bankui.“
• Priekulės seniūnė Daiva BLIŪDŽIUVIENĖ: „Priekulės mieste labiau susiduriame su problema, kai ant valstybinės žemės stovi Registrų centre neįteisinti savavališki statiniai (sandėliukai, pašiūrės, lauko tualetai) – jie išvis niekur neegzistuoja. Tokius avarinės būklės statinius griauname. Žinoma, prieš tai bandome išsiaiškinti, ar visgi neatsiras šeimininkas. Kabiname skelbimus, kviečiame gyventojus į susirinkimus, laukiame – gal atsiras savininkai ir pateiks teisinės registracijos dokumentus. Tačiau per dvejus metus jau teko nugriauti kelis itin apleistus statinius. Gyventojai dar kažkada sovietmečiu juos statė, naudojo ūkinei veiklai. Tačiau užaugo kita karta – kiti poreikiai, gyvenimo būdas, nebenaudoja veiklai, todėl natūralu, kad tokie statiniai apgriūva ir bado akis. Jų net pastatais pavadinti negalima.

  Priekulės seniūnijoje yra įvairių statinių, kuriems reikalingas skubus remontas. Kai kuriais atvejais tariamės su jų savininkais ir siūlome juos nugriauti. Dalis savininkų vis dar bando statinius įteisinti. Yra atvejų, kada vienas statinys už pajų buvo skirtas dviem, penkiems ar net dešimčiai buvusių ūkių, kolūkių savininkų. O jie tarpusavyje nesutaria dėl įteisinimo, o rezultatas – įvairiose seniūnijos teritorijose pūpsantys avarinės būklės pastatai.“

• Veiviržėnų seniūnijos seniūnė Edita SLUCKIENĖ: „Yra bešeimininkio turto, pavyzdžiui, Klaipėdos g. 8 toks pastatas, jis perduotas Turto bankui. Yra ir vienkiemiuose, jie atokiau, matosi tik važiuojant nuo kelio. Visą informaciją perdavėme vicemerei A. Balnionienei.“

Agnė ADOMAITĖ