Besitvenkiančios emocijos karo fone – kaip nurimti?
Tiek vaikai ir paaugliai, tiek ir suaugusieji Rusijos-Ukrainos karinio konflikto metu jaučia stiprias emocijas – nerimą, stresą, įvairias baimes. Kaip tai išgyventi, rūpintis savo psichologine būsena kalbamės su Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro psichologe Lijana PETREIKIENE.
Anksčiau ar vėliau baigsis
– Kokias galėtumėte išskirti priemones, padedančias susitvarkyti su savo emocijomis šiuo įtemptu metu?
– Pasidalinsiu Žmogaus Psichologijos Instituto rekomenduojamais pagalbos sau būdai krizės metu. Svarbu prisiminti, kad „tai nesitęs amžinai“. Anksčiau ar vėliau visa tai baigsis. Krizė kada nors prasidėjo, kada nors ir pasibaigs. Net ir didžiausia ekonomine krize laikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusi didžiausia kapitalistinio ūkio krizė (dar vadinama didžiąja depresija), vykusi 1929–1933 metais ir apėmusi visas ūkio šakas, baigėsi. Norėtųsi, kad ir mes „savo kiemą iššluotume kuo greičiau“. Žmogų apnikę neigiami jausmai jam lyg ir teigia, kad dabar yra sunku ir tai truks visada. Žvelgiant į ateitį, vaizdelis iš tiesų gali atrodyti kaip pro tamsius akinius. Bet iš tikrųjų tai vėliau ar anksčiau baigiasi. Žmonės, kurie į pokyčius reaguoja palankiau, vertina tai kaip naują iššūkį, yra mažiau pažeidžiami streso. Tie, kurie pokyčius laiko grėsmingais ir gąsdinančiais, labiau linkę dėl jų patirti stresą. Taigi ne patys pokyčiai sukelia stresą, bet tai, kaip į juos reaguojama.
„Krizė būdinga visiems“. Tūkstančius metų žmonės bijodavo ir nerimaudavo. Tai prigimtiniai jausmai. Tik baimę keldavo kiek kitokie dalykai nei dabar – buvo bijomasi priešo, kad nepavyks sumedžioti bizono ir aprūpinti savo šeimos maistu. Žmogus turi vieną tobuliausių instinktų – išgyventi. Tiesiog reikia susikaupti, ramiai apgalvoti, ką gera galime nuveikti, ir veikti. Svarbiausia yra veikti! Nes nieko nedarant viskas išties gali atrodyti lyg pro tamsius akinius.
Taiko specialią formulę
– Ar tiesa, kad tokiomis krizėmis taikoma ir Deilo Karnegio kovos formulė?
– Tikrai taip. Tai dar vienas iš Žmogaus Psichologijos Instituto rekomenduojamų pagalbos sau būdų. Garsaus bendravimo ir geros savijautos specialisto Deilo Karnegio formulė gana paprasta, bet veiksminga. 1 žingsnis – atsakykite į klausimą: „Kas atsitiks pačiu blogiausiu atveju, jei neišspręsiu savo problemos?“ 2 žingsnis – mintimis susitaikykite su tuo, kas gali įvykti blogiausia. 3 žingsnis – pabandykite ramiai apgalvoti, kokiais būdais pagerinti tą situaciją, su kuria jūs mintyse jau susitaikėte. Ir viskas… Pagal D. Karnegį jūs jau turite atspirties tašką, nuo kurio turite pradėti veikti. Pirmyn!
Dar vienas metodas – „Aš moku gerai…“. Sunkiu momentu metu gali vyrauti minčių chaosas, todėl neprošal būtų minutėlę prisėsti ir užsirašyti savo stipriąsias ir tobulintinas sritis. Pavyzdžiui, „Aš moku gerai…“ – šį sakinį užbaikite bent 10 kartų. Na, jau matote, kad yra dalykų, kuriuos jūs mokate gerai?
– Pozityvumas taip pat gali būti atspirties taškas?
– Turime galimybę rinktis, į viską galime reaguoti dvejopai: būti gerai nusiteikę arba būti blogai nusiteikę. Svarbu sau į galvą įsikalti faktą: kaip priimame tai, kas vyksta aplinkui, priklauso tik nuo mūsų pačių. Galima atlikti tokį eksperimentą: atsikėlę ryte pasveikinkite naują dieną, stebėkite teigiamus dalykus ir elkitės taip lyg apie jokią krizę Lietuvoje nebūtumėte nė girdėję. Kitą dieną darykite viską tą patį, tik priešingai. Mąstykite, kad šiandien bus sunki diena, nuo ryto įsivaizduokite, kaip jūs pavargsite darbe. Stebėkite, kiek daug aplinkui liūdnų ir nusivylusių žmonių. Skųskitės ir guoskitės visiems, ką tik sutinkate. Ir galiausiai atėjus vakarui jūs pasijusite esąs bene nelaimingiausias žmogus žemėje. Tos dvi dienos iš esmės viena nuo kitos nesiskiria, o kaip skirtingai jas galima išgyventi. Nebūkite tas, kuris vis verkia, skundžiasi ir guodžiasi. Kartais sveika pasiguosti, bet tai neturėtų tapti jūsų kasdienybe, nes tokiu atveju jūsų pradės šalintis aplinkiniai – bendradarbiai, kolegos, artimieji. Juk kam įdomu nuolat girdėti kitų bėdas, kaip jiems viskas nesiseka, kaip visi aplinkui priešiškai nusiteikę, neužjaučiantys. Toks žmogus iš tikrųjų gali išvesti iš kantrybės net ir stipriausių nervų žmogų.
Vaikams ir jaunimui – ypatinga atida
– Prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą veikia ir vaikus, jaunimą. Baiminamasi dėl rusakalbių vaikų, kad šie nenukentėtų nuo bendraamžių.
– Ne tik mūsų mieste, tačiau ir kituose Lietuvos miestuose girdima tokių nuogąstavimų. Skaudu, kai į tokias situacijas patenka ir agresijos aukomis tampa rusakalbiai vaikai, nepelnytai kaltinami dėl įvykių Ukrainoje.
Labai svarbu, kad nė vienas suaugęs neliktų abejingas tokioms patyčioms ir nedelsdamas jas stabdytų! Svarbu visiems suprasti, kad šiuo metu visi – tiek suaugusieji, tiek vaikai ir paaugliai esame kupini įvairiausių emocijų, nepaisant to, kurios tautybės esame ar kuria kalba kalbame. Tai suprantama. Vaikai ir paaugliai girdi daug informacijos iš žiniasklaidos, socialinių tinklų, interneto, draugų, tėvų. Jie jaučia įtampą, ypač jei jų šeimos narių pažiūros nesutampa dėl Rusijos karo veiksmų Ukrainoje su viešąją nuomone. Labai svarbu užtikrinti, kad nekiltų tautinės neapykantos apraiškų, kad nepasiduotume kiršinimui ir nesantaikai bei stabdytume žeminantį elgesį, įžeidinėjimus ir patyčias. Turime visi labai aiškiai suprasti, kad šio Rusijos – Ukrainos karo agresorius yra Rusijos rėžimas, o ne visi rusakalbiai žmonės, gyvenantys Lietuvoje ar kitur.
– Kur rajono gyventojams kreiptis pagalbos, jei emocijos tokios, kad patys susitvarkyti nebegali?
– Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biure teikiamos nemokamos anoniminės psichologų konsultacijos visiems Klaipėdos rajono gyventojams tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Kontaktai: Lijana Petreikienė tel.: 8 697 42961, lijana.petreikiene@visuomenessveikata.lt.
Galite pasitarti ir su psichologu „Tėvų linijoje“, tel.: 8 800 900 12. Apie tai, ką atsakyti vaikams ir paaugliams apie šiandieninę situaciją; kaip reaguoti į jų pasikeitusį elgesį: nemigą, jautrumą, pyktį; kaip patiems tėvams nusiraminti ir padėti vaikams; visais kitais klausimais, kylančiais dėl vaikų ir paauglių elgesio, savijautos, tarpusavio santykių.
Agnė ADOMAITĖ
Asm. albumo nuotr.
