• 8 rugpjūčio, 2022
|

Beveik pusė lietuvių nemokėtų suteikti pirmosios pagalbos – LRK pristato „Antrosios pagalbos“ rinkinį

Kas penktas žmogus Lietuvoje yra atsidūręs situacijoje, kurioje jam ar kitam žmogui buvo reikalinga pirmoji pagalba. Tačiau 45% lietuvių tikina, jog nutikus nelaimei jie negebėtų arba greičiausiai negebėtų suteikti pirmosios pagalbos, rodo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų „Spinter tyrimai“ apklausa. Todėl LRK pristato specialų „Antrosios pagalbos“ rinkinį, kuris sukurtas tiems atvejams, kai pirmosios pagalbos nebereikia.

Asociatyvinė nuotr.

„Rinkinyje galima rasti tvirtą lavonmaišį žmogaus kūnui transportuoti į morgą, laidojimo namų kontaktinę informaciją, urną pelenams, rėmelį su juostele velionio nuotraukai, taip pat valymo priemonių bei kitų reikalingų daiktų žmogui mirus, – dėsto LRK vadovė Kristina Meidė. – Geranoriškumas ir atjauta lemiamu momentu žmogaus gyvybės negelbėja, todėl žmonės miršta. Ir tų mirčių bus dar daugiau, jei nesiras drastiški pokyčiai visuomenės savimonėje. Jei neturėsime reikiamų gebėjimų teikti pirmąją pagalbą, o nutikus nelaimei dvejosime dėl savo veiksmų, teliks pasinaudoti šiuo „Antrosios pagalbos“ rinkiniu“.

Gyvybes gelbėjantis sprendimas yra

Nors gyvybes gelbėjantis sprendimas – pirmoji pagalba bei pirmosios pagalbos mokymai – jau yra, tačiau tyrimai rodo, jog žmonės juo nesinaudoja. Praktinius pirmosios pagalbos mokymus yra išklausę tik 22 proc.  gyventojų. Todėl, anot K. Meidės, siekiant gerinti padėtį visuomenėje privalu imtis radikalių priemonių.

„Matydami tokius skaičius ir suprasdami, jog paprasti raginimai tiesiog neveikia, privalėjome drastiškai atkreipti visuomenės dėmesį, kad vienintelis tinkamas sprendimas – pirmosios pagalbos mokymai – būtų pastebėtas. Todėl garsiai ir drąsiai sakome, jog kiekvienas turime įgyti praktinių pirmosios pagalbos įgūdžių, kad neprireiktų „Antrosios pagalbos“ rinkinio“, – sako K. Meidė.

Staigios nelaimės atveju laiku ir tinkamai atlikti pirmosios pagalbos veiksmai ne tik du kartus padidina tikimybę išgyventi, bet ir suteikia tolimesnį šansą gyventi su mažesnėmis komplikacijomis, tikina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyresnioji skubiosios medicinos gydytoja Renata Juknevičienė.

„Nei vienas nesame apsaugoti nuo ligos, traumos ar nelaimingo atsitikimo. Todėl pirmosios pagalbos įgūdžių nauda yra neįkainojama. Pirmosios minutės po nelaimės yra kritinės, mat sustojus širdžiai maždaug per 20 sekundžių žmogus netenka sąmonės. Smegenys nebegauna kraujo tėkmės, o kartu su krauju – deguonies bei maistinių medžiagų. Be deguonies pirmiausia miršta smegenų ląstelės. Jeigu  neatliekami pradinio gaivinimo veiksmai, jau po 3 minučių prasideda smegenų žūties procesai, po 9 minučių – smegenų pažeidimas yra nebegrįžtamas, o po 10 minučių šansai išgyventi – neįtikėtinai maži. Todėl pradinius veiksmus būtina atlikti kuo greičiau tam, kad žmogus išgyventų ir kad jo tolimesnis gyvenimas būtų pilnavertis“, – teigia R. Juknevičienė.

Didžiausia klaida teikiant pirmąją pagalbą

„Viskas, kas blogiausia – jau įvyko. Todėl didžiausia klaida, nutikus staigiai nelaimei – nieko nedaryti. Pamačius nelaimingą atsitikimą, labai svarbu nelikti abejingais“, –  sako Natalija Jasinskienė, l.e. Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigas.

Ji teigia, jog Greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečeriams instrukcijas, kaip gaivinti nukentėjusį žmogų vidutiniškai tenka teikti 30-40 kartų per mėnesį. Pasak jos, didžiausias skirtumas tarp žmonių skambinančių GMP, kurie turi pirmosios pagalbos įgūdžius ir ne – dvejonės.  

„Vienu ar kitu atveju, skambinantys dažniausiai būna streso būsenoje, todėl dispečeriai visiems teikia labai aiškias ir paprastas gaivinimo instrukcijas. Tačiau skirtumas tas, jog asmenys, išklausę pirmosios pagalbos mokymus, įgauna pasitikėjimo savimi, pagreitėja jų reakcija į nelaimę. Jie nebijo prieiti, prisiliesti prie, pavyzdžiui, gulinčio žmogaus, patikrinti jo sąmonę, kvėpavimą, jei reikia paguldyti ant šono ir iškviesti medikus“, –  pasakoja N. Jasinskienė.

Specialaus pasiruošimo nereikia

Visuomenėje vyrauja klaidingas įsitikinimas, jog norint suteikti pirmąją pagalbą ar net išklausyti mokymus – būtina turėti specialių žinių. LRK Pirmosios pagalbos programos vadovas Ramūnas Alenčikas tikina, jog pirmosios pagalbos įgūdžius gali įgyti kiekvienas.

„Mes mokome žmones teikti nemedicininę pirmąją pagalbą, todėl jokių specialių žinių iš anksto turėti nereikia. Mokymai skirti įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms, o jų dalyviai įgyja tiek teorinių, tiek praktinių žinių apie savisaugą, nelaimingo įvykio aplinkos saugumo vertinimą, GMP kvietimą bei pirmosios pagalbos teikimo pagrindus“, –  dėsto R. Alenčikas.

Pirmosios pagalbos programos vadovas sako, jog pirmiausia nutikus nelaimingam atsitikimui būtina įvertinti aplinką: „Vienas svarbiausių pirmosios pagalbos principų – teikėjo saugumas. Privaloma įsitikinti, kad mūsų gyvybei ar sveikatai negresia pavojus. Tuomet galime pereiti prie kitų žingsnių – žmogaus sąmonės ir kvėpavimo tikrinimo. Jei žmogus sąmoningas ir kvėpuoja – GMP kviesti greičiausiai nereikės. Tačiau jei matote, kad žmogus yra be sąmonės ar nekvėpuoja, kreipkitės į medikus ir tik tuomet pradėkite asmens gaivinimą“.

R.Alenčikas teigia, jog svarbu, kad kuo didesnė visuomenės dalis gebėtų suteikti pirmąją pagalbą, nes ūmių susirgimų ar nelaimingų įvykių nemažėja, o įvairios ligos tik „jaunėja“: „Niekada nežinome, kuris iš mūsų gali sunegaluoti. Tad kuo daugiau pirmosios pagalbos teikėjų – tuo daugiau gelbėtojų aplink mus pačius. Turime tik vieną gyvenimą – saugokime jį.“

„Antrosios pagalbos“ rinkinys buvo sukurtas bendradarbiaujant su kūrybine agentūra TRUTH. Daugiau informacijos www.antrojipagalba.lt

Dovilė Tamkvaitė, Komunikacijos agentūra „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių