Bonsai istorija: praeitis ir dabartis

Šiandien bonsų kultūra labai plačiai paplitusi ir jų parodos organizuojamos visame pasaulyje. Pastebima, jog žmonės, nusipirkę medelį panašų į bonsą,  jau mano, jog ir jis turi bonsą. Tai toli gražu nėra tiesa. Lietuvoje  tikrų bonsų augintojus galima suskaičiuoti ant pirštų. Vienas jų teigia, kad “bonsai – tai meno kūrinys, kuris kuriamas daugelį metų. Jis turi būti estetiškai gražus bei proporcingas ir atitikti kažkokį gamtoje matytą medį”. Šiek tiek plačiau apie bonsų atsiradimo storiją. 

Faktai apie bonsų paplitimą visame pasaulyje

Pirmieji vokiečių, prancūzų ar amerikiečių  žvilgsniai į bonsų kultūrą buvo paremti vakarietišku požiūriu. O jie atkeliavo iš Japonijos. Taip nutiko jau XIX a. Vakariečiai apie japonų kultūrą ir bonsai medelius dar prieš keletą šimtmečių sužinodavo tik iš keliautojų, pirklių ar mokslininkų aprašymų.  Visgi technologijos tobulėjo, tuo pačiu ir susisiekimas. Tad bonsai pradėjo keliauti į kitas pasaulio šalis laivais. Buvo daug nesėkmingų pervežimų, nes medeliai laive praleisdavo ilgą laiką. Tačiau susisiekimo galimybės ir kelionės laiko trumpinimas viską pakeitė ir bonsai vakariečiams tapo pažįstami ne tik teoriškai. 

Bonsai vakarų kultūros nepasiekė kaip atskira meno forma. Jie buvo įvežti kartu su kitais japoniškos kultūros atributais. Japonija išsiuntė nemažai pasiuntinių bei atstovų į didžiąsias ir galingąsias pasaulio valstybes – Prancūziją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Jungtines Amerikos Valstijas. Garsiausia ekspozicija buvo paruošta.  Paryžiuje – 1862 m.  Tai buvo įdomu ir naudinga ne tik vakatiečiams, bet ir patiems japonams. Tokiu būdu jie pasaulyje labai išgarsėjo ir bonsai auginimas tapo šios šalies garbės ženklu. Šalis gavo puikią galimybę garsinti savo vardą ir užsitikrinti tvirtą poziciją pasaulio rinkoje. 

Pirmosios bonsų parodos ne Japonijoje

Pirmoji bonsų paroda suorganizuota 1851 m. Londone. Neužilgo sekė kita paroda Niujorke. Deja, jose japonai dar nedalyvavo. Bet vakariečiams tai tapo puikiu postūmiu domėtis Japonijos kultūra ir, be abejonės, bonsų auginimo subtilybėmis. Šiose ekspozicijose buvo galima rasti ne tik pačių augalų, bet įvairių žaliavų ir įrankių, reikalingų autentiškų bonsų auginimui. Beje, įdomus faktas, jog amerikiečiai šiuos augalus iš pradžių vadino luošiais, nes neva jų keista išvaizda susiformuoja dėl nežmoniškų gyvavimo sąlygų ir per didelio kišimosi į augalo formavimą. Vėliau požiūris keitėsi ir bonsai šiandien laikomi vienais gražiausių augalų žemėje.  

Viena didesnių ir garsesnių ekspozicijų buvo parodyta Paryžiuje 1878 m. Dar 1876 m. Filadelfijoje vykusioje parodoje  jau dalyvavo ir  japonai. Tuo metu Japonijoje jau įsitvirtinusi Meidži vyriausybė įrengė savo parodų paviljonus ir ėmė eksponuoti japoniškus menus. Tuo tarpu Paryžiuje ši šalis pristatė labai didelę ekspoziciją. Būtent šioje parodoje bonsai medelių mažinimo procesas buvo įvardytas, kaip – nanizacija. Paryžiaus bonsų augintojai labai ėmė domėtis šių medelių mažinimo galimybėmis. Tačiau vis dar buvo gali nuomonė, jog medeliai yra kankinami ir išauga nenatūraliai. 

XX a, pradžioje bonsų parodos imta organizuoti vis intensyviau. Viena labai svarbi ekspozicija buvo pristatyta Čikagoje 1898 m. Vėliau tokie renginiai buvo organizuojami vis aktyviau. Nors ir buvo laikomasi  nuostatos, jog šie miniatiūriniai medžiai auga nenatūraliai, jų žavesiui negalėjo atsispirti nei mokslininkai, nei vis gausėjančios bonsų augintojų gretos, nei žmonės tiesiog norintys namuose turėti bonsą 

Bonsai XX amžiuje

Kaip minėjome, bonsai buvo auginami vis intensyviau. Tad visų dabar vykstančių parodų tiesiog neįmanoma aptarti. Tik reikia pabrėžti, jog Japonijai tai tikrai buvo labai svarbus šuolis į vakarietišką kultūrą. XX a. viduryje ši šalis labai sustiprėjo. Netgi valstybė  ėmėsi aktyvios imperialistinės politikos ne tik tolimuosiuose rytuose, bet ir visame pasaulyje. Tai siejama su antruoju pasauliniu karu. Tai atskiro aptarimo reikalaujantis istorijos laikotarpis. 

Besidomintys bonsų auginimu dažnai teiraujasi, kokį medelį pasirinkti auginti pradedantiesiems. Šios srities specialistai atsako, jog tikrai nėra tokio pasirinkimo. Tiesiog reikia domėtis ir bandyti bei nenuleisti rankų iškilus nesėkmei. Tai dar viena tradicinė meno rūšis, bylojanti apie ypatingą japonų meilę gamtai. Reikia pasakyti, jog tikrai unikalus jausmas, kai medį gali sukurti savo darbu. O šiandieninės priemonės ir žaliavos leidžia minimaliai ir visai neskausmingai kištis į šio augalo auginimą, net trokštant sukurti savitą ir išskirtinį bonsą. 

Užsak.