Braškių augintojo iš Jucaičių siekis – plėsti šeimos ūkį
Pirmosios kvapnios braškės, sunokusios Edvino Bagdono ūkio šiltnamiuose Jucaičių kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, praėjusią savaitę pristatytos pirkėjams. Pasibaigus šių derliui, bus skinamos laukuose užderėjusios. Uogininkystę pasirinkęs jaunasis ūkininkas augina ir šilauoges, svarainius. Jo planuose – plėsti braškyną, įkurti perdirbimo įmonę.
Pirkėjai atrado „Dvi uogas“
Erdviuose šiltnamiuose, kurie užima 10 arų, aukštai ant lentynų loveliuose veši braškės. Raudonuoja ankstyvosios, saldžios, kvapnios – praėjusią savaitę nuskynė pirmąjį derlių, keliasdešimt kilogramų, ir pristatė užsisakiusiems pirkėjams. „Dar neužderėjo tiek, kad visiems užtektų, bet kasdien prinoksta vis daugiau, – kalbėjo jaunasis ūkininkas E. Bagdonas. – Šiemet derlius vėlavo: daigus šiltnamyje pasodinome pora savaičių anksčiau nei pernai, bet skinti pradėjome beveik tuo pačiu laiku.“
Pirmųjų Jucaičiuose užaugintų braškių kilogramas kainavo 12 eurų, bet didėjant derliui jos pamažu pinga. „Uogas skiname anksti ryte ir šviežutėles pristatome pirkėjams, – patikino Edvinas. – Jie mus randa feisbuke „Dvi uogos“ – tai mūsų ūkio logotipas.“ Šią savaitę braškės iš šio ūkio pardavinėjamos Klaipėdos senajame turguje.
Šiltnamyje ūkininkas augina ankstyvąsias, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvąsias braškes, kurios noksta palaipsniui. Pasibaigus šių derliui, daigus nuraus ir birželį sodins naujus – uogas skins vasaros pabaigoje. Ūkininko laukuose taip pat žaliuoja braškynas – pusantro hektaro. Taigi braškės šiame ūkyje skinamos nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio pabaigos.
„Mes dirbame su olandais – pagal jų technologijas auginame, iš jų perkame daigus, trąšas, konsultuojamės. Tai nepigu – mūsų uogų savikaina aukšta, bet gera kokybė, kurios mes siekiame, – atskleidė Edvinas. – Olandai atsiunčia naujų veislių braškių daigų – pačių naujausių, kurios net pavadinimo neturi. Per 4 ūkininkavimo metus išbandėme apie 30 veislių. Šiuo metu mūsų braškyne auga 7 veislių braškės, iš jų 5 – šiltnamyje.“
Atsikando emigranto duonos
Klaipėdiškis E. Bagdonas prisipažino, kad ūkininkauti ryžosi abu su broliu Tadu atsikandę emigranto duonos. Jūreivystės mokyklą baigęs Edvinas paskutinį kartą tris mėnesius uždarbiavo Japonijoje, kur rengė kruizinių laivų interjerą. „Užsienyje norėdamas užsidirbti turi kasdien plušėti po 12–16 valandų. Paskaičiavau, kad tiek dirbdamas Lietuvoje taip pat uždirbsi“, – dėstė Edvinas, prieš 4 metus įkūręs ūkį ir dar dirbantis samdomą darbą.
Uostamiestyje užaugusiam vyrui kaimas nebuvo svetimas – jis nuo vaikystės daug laiko praleido Jucaičiuose, mamos tėviškėje, kur ūkininkavo močiutė. Jis net karvę buvo išmokęs melžti.
„Su broliu pradėjome nuo nulio – tik pusantro hektaro žemės turėjome, – šypsojosi Edvinas. – Čia nebuvo nei tvenkinio, nei laistymo sistemos, nei technikos, nei jokio pastato. Pirmaisiais metais pasodinome 4 arus braškių – tūkstantį daigų. Atrodė labai lengva tvarkytis – uogas parduodi pažįstamiems, o kai užsodinome hektarą, reikėjo per dieną nuskinti ne 200 kg, o toną braškių ir jas realizuoti. Prasidėjus karščiams, nespėjome skinti, samdyti nebuvo ką. Ne vieną toną braškių esame iškratę, kaimynų karves jomis vaišinome, liko nenuskintų.“ Tačiau optimizmo nepritrūko ir kasmet plėtė braškyną – iki 2 ha pernai, o šiemet augina puse hektaro mažiau, nes reikalinga sėjomaina.
Laisvalaikis – uogyne
E. Bagdonas pasinaudojo jaunojo ūkininko įsikūrimo parama – gavo 40 tūkst. eurų, bet tiek pat reikėjo turėti savo lėšų. Nuo šių metų parama jau 60 tūkst. Eur. „Europinius pinigus išleidome šiltnamiams, daigams įsigyti, patobulinome laistymo sistemą. Dabar pastaroji yra visuose laukuose, – kalbėjo Edvinas. – Techniką įsigijome už savo lėšas – turime traktorių, plėvelės tiesimo aparatą, padargų tarpuvagiams pjauti, žoliapjovių. Esu išmatavęs, kad braškyne reikia nupjauti 38 km tarpuvagių, o tai daryti tenka 1–2 kartus per savaitę, kad būtų tvarkinga, į žolę nesuvirstų ir nepūtų uogos.“
Ūkininkas apgailestavo, kad žemės ūkio ministras šiemet nebeleido braškių augintojams į tarpuvagius dėti šiaudų, o tai buvę labai patogu, neplito ligos.
Uogų auginimas – sezoninis darbas, trunkantis pusmetį. „Tai mūsų poilsis po darbo pas darbdavį“, – šypsojosi Edvinas. Jam pritarė Tadas, kuris yra didžiausias ūkininkaujančio brolio pagalbininkas. Šeimos ūkyje dirba ir Edvino žmona Dovilė, kuri, kaip jis juokavo, buvo pasižadėjusi niekad neauginti braškių, bet turi vyrą ūkininką. Padeda mama, močiutė, giminaitė Eimantė. Uogininkystės ūkyje darbo labai daug, darbuotoją rasti neįmanoma – tenka kviestis ir draugus. E. Bagdonas investuoja, kad būtų kuo mažiau rankų darbo. „Visi uždirbti pinigai – į ūkio modernizavimą. Nuo įsikūrimo pradžios nesame išsimokėję atlyginimo“, – sakė E. Bagdonas. Jis nusiteikęs optimistiškai – norai dideli: žada braškyną plėsti iki 3 ha, didinti šiltnamius ir įkurti perdirbimo įmonę, kad šeima turėtų ne sezoninį, o nuolatinį darbą. Šiame ūkyje taip pat auginama 30 arų šilauogių ir 3 ha svarainių, kuriuos ketina perdirbti. Ūkininkas taip pat planuoja kooperuotis su kitais patikimais braškių augintojais ir kurti trumpąją tiekimo grandinę.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
