„Brožių mėsinei“ – pasitikėjimo egzaminas

Nedidelis mėsos perdirbimo cechas „Brožių mėsinė“ pradėjo veikti praėjusį pavasarį. Čia dirba Jolanta Daubarienė ir G. Riauka.

Nedidelis mėsos perdirbimo cechas „Brožių mėsinė“ Vėžaičių seniūnijoje pradėjo veikti praėjusį pavasarį. Jis įkurtas pagal „Leader“ programą per Vietos veiklos grupę „Pajūrio kraštas“ gavus paramą. Europinis finansavimas žemės ūkio produktų perdirbimui ir rinkodarai skatina plėtoti trumpąsias maisto grandines nuo lauko iki stalo ir maitintis šviežiais, kokybiškais vietoje užaugintais produktais, sudaro galimybę kaime kurti darbo vietas. „Brožių mėsinėje“ dirba du darbuotojai.
Vietos ūkininkų užauginta
Gargžduose, prie didžiojo prekybos centro „Maxima“, nuo praėjusio rudens ketvirtadieniais ir penktadieniais stovi automobilis-parduotuvėlė ant ratų „Brožių mėsinė“. Rinktis čia yra iš ko: ne tik šviežios vištienos, kiaulienos, net avienos, bet ir sūdytų, rūkytų lašinių, šoninės, dešros, mėsos konservų. Išrankūs pirkėjai klausimais apipila gaminius pardavinėjantį Gediminą Riauką: iš kokios mėsos ir kur tai pagaminta. Apie „Brožių virtuvę“ daugelis girdėję, o štai „Brožių mėsinė“ dar tik pradėjo apie save skleisti žinią.
„Žmonėms pasakoju, kad Brožiuose įkurtas nedidelis mėsos perdirbimo cechas, savo gaminiams naudojame vietinių ūkininkų užaugintų avių, vištų mėsą, lietuvišką kiaulieną, jautieną, – „Bangai“ dėstė G. Riauka. – Mūsų produkcija šviežia, kokybiška, be konservantų, rūkoma rūkykloje tikru dūmu. Stengiamės įtikti žmonėms, kad jie skleistų gerą žinią apie mūsų įmonę.“
Verslo pradžia nėra lengva – pirkėjai turi įsitikinti, ką siūlo naujas rinkos dalyvis.
Mėsos perdirbimo cechas „Brožių mėsinė“ pradėjo veikti pernai pavasarį. Pirmuosius savo gaminius pasiūlė Slengiuose, bet netrukus persikėlė į Gargždus, kur didesnis žmonių srautas. Pamažu pirkėjai atranda šios įmonės gaminius – vieni giria rūkytus lašinius, kiti – išpjovą. „Dėl skonio nesiginčijama, – šypsojosi G. Riauka. – Žmonės teiraujasi, užsisako jiems patikusių produktų – atvežu į namus arba patys atvyksta į Brožius.“

G. Riauka: „Mėsą rūkome alksnio, juodalksnio dūmuose rūkykloje.“


Darbo vieta – emigrantui
„Bangos“ korespondentei apsilankius „Brožių mėsinėje“, įsikūrusioje sodyboje prie pat kelio, joje dirbantis G. Riauka parodė tvarka, švara dvelkiančias gamybos patalpas. Čia dažnai lankosi Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. „Štai mėsos išpjaustymo stalas, šaldytuvas produkcijai, sterilizavimo, konservavimo, greito šaldymo, vakuumavimo įranga, pakavimo patalpa, kaulų sultinių virimo katilas, – vardijo G. Riauka. – Savo gaminiams naudojame tik šiuos prieskonius: druską, pipirus, česnakus, lauro lapus, raudonėlius ar čiobrelius. Mėsą rūkome alksnio, juodalksnio dūmuose lauke įrengtoje rūkykloje.“
„Brožių mėsinėje“ – dvi darbo vietos. G. Riauka prisipažino, jog šis darbas – išbandymas, nes teko keisti profesiją, būta sunkių momentų. Emigracijoje, Norvegijoje, dešimtmetį statybų sektoriuje dirbusiam sūnui verslą inicijavo ir padeda kurti mama Vida Riaukienė.
„Norėjau, kad bent vienas iš trijų mano vaikų grįžtų iš užsienio ir gyventų šalia, – atskleidė V. Riaukienė. – Labai džiaugiuosi, kad parvyko ir įsijungė į šeimos verslą.“
Pagal „Leader“ programą per Vietos veiklos grupę „Pajūrio kraštas“ pateikus projektą „Maisto laboratorija“, ūkininkė V. Riaukienė iš Brožių gavo finansavimą – 90 tūkst. eurų mėsos perdirbimo įmonei įkurti. Tai verslumo skatinimas kaimo vietovėje, darbo vietų kūrimas, be to, žmonės nori kokybiško, Lietuvoje užauginto maisto. „Reikėjo ir pačiai prisidėti – teko iš banko paimti 49 tūkst. eurų paskolą“, – dėstė ji. Ir pridūrė, kad šio projekto tikslas – skatinti vietos ūkininkų produktų vartojimą ir sukurti trumpąją maisto tiekimo grandinę nuo lauko iki stalo. „Šviežią mėsą gauname iš vietinių ūkininkų ir gaminame savo produkciją, be to, ją pristatome keliems darželiams Gargžduose, taip pat įmonėms, kad maitintųsi šviežiu, kokybišku maistu, – kalbėjo V. Riaukienė. – Ne visos ugdymo įstaigos nori aukštos kokybės produkcijos – renkasi pigesnę, nelietuvišką, o mes negalime pigiau pateikti vietos ūkininkų užaugintų gyvulių ar paukščių mėsos.“
V. Riaukienė prisipažino, kad norėtų ateityje šį verslą perduoti sūnui. „Dabar padedu, patariu stiprėti – tai mūsų šeimos verslas“, – sakė ji.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content