Rubrika : Kalbos žiupsneliai

Sudurtiniuose žodžiuose dėmenų sandūros priebalsiai paprastai rašomi pagal žodžio sudedamąsias dalis, nors jie ir Skaityti

Tariamas j rašomas lietuviškuose ir tarptautiniuose žodžiuose, bet yra atvejų, kai jis tariamas, bet nerašomas. Tariamas Skaityti

a) kartu su veiksmažodžiais, jų formomis, būdvardžiais ir būdvardiniais prieveiksmiais rašomos priešdėliu Skaityti

Vienu žodžiu rašomos dviejų žodžių samplaikas primenančios dviskaitos formos, pvz.:  abudu, abidvi, abidviem, anuodu, anųSkaityti

Prieš užpakalinės eilės balsius, žymimus raidėmis a, ą, o, u, ų, ū, ir dvibalsius ai, au, ui, uo einantys Skaityti

Kartu su kitais žodžiais dalelytės rašomos šiais atvejais: a) dalelytės nė, per rašomos sutrumpėjusiuose žSkaityti

a) su daiktavardžiais, pvz.: nedalia (plg. dalia), nedarbas (plg. darbas), nedraugas (plg. draugas), negarbė (plg. garbė), nelaimė (plg. laimė), Skaityti

Raidinės pavadinimų santrumpos neskaidomos ir į kitą eilutę nekeliamos, net jei santrumpą galima suvokti kaip sudarytą iš dviejų (ar kelių) Skaityti

Iš didžiosios raidės gali būti rašomi žodžiai, kai jų žymimoms sąvokoms teikiama išskirtinė Skaityti

Lietuvių kalboje yra vartojama sudurtinių žodžių, kurių vienas ar abu dėmenys yra nelietuviški. Jų rašyba įvairuoja – Skaityti

Vienu žodžiu rašomas buvęs žodžių junginys ar samplaika, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai Skaityti

Rusiškus asmenvardžius rašome pagal bendrąsias autentiškų asmenvardžių gramatinimo taisykles, t. y., išskyrus tam Skaityti

Astronominių ir geografinių objektų vardų visi sudaromieji žodžiai, išskyrus tarnybinius žodžius (jungtukus, prielinksnius), rašomi iš didžSkaityti

Oficialiuose valstybių, valdų ir kraštų pavadinimuose visi žodžiai, taip pat ir gimininiai žodžiai valstybė, respublika, karalystė, kunigaikšSkaityti

Prielinksniai visada rašomi atskirai, kai sudaro konstrukcijas su linksniuojamais ar nekaitomais žodžiais, pvz.:  be abejo, be galo, Skaityti

Gamtos reiškinių (audrų, ciklonų, taifūnų, uraganų, viesulų) pavadinimai, kuriuos sudaro žmonių vardai, vartojami perkeltine reikšme, rašomi Skaityti

Parkų, draustinių, rezervatų (kitaip nei kitų žmogaus sukurtų topografinių objektų – adreso sudedamųjų dalių) tikrinių pavadinimų pirmasis žodis (ir kiti Skaityti

Augalų klasių, šeimų, genčių ir rūšių pavadinimai (kaip ir kiti terminai) ne sakinio pradžioje rašomi iš Skaityti

Pasaulio šalių (horizonto krypčių) pavadinimai rytai, vakarai, pietūs, šiaurė kaip gimininiai rašomi iš mažosios raidės (Skaityti

Religinių pastatų tikrinių pavadinimų pirmasis žodis ir visi kiti sudaromieji tikriniai žodžiai rašomi iš didžiosios raidės, Skaityti

Skiriami trys pagrindiniai oficialiųjų dokumentų pavadinimų rašymo pagal jų struktūrą tipai: 1) tiesioginės reikšmės dokumentų Skaityti

Renginių ir meno kūrinių pavadinimai rašomi pagal tai, koks yra pavadinimas – tiesioginės reikšmės ar simbolinis. Skaityti

Gaminį iš kitų tos rūšies gaminių išskiriantys pavadinimai (perkeltine reikšme vartojamas žodis ar žodžių junginys arba Skaityti

Simboliniai pavadinimai – viena iš pagrindinių tikrinių pavadinimų rūšių (šalia tiesioginės reikšmės pavadinimų) – rašomi kabutėse Skaityti

Transkribuojamuose asmenvardžiuose ir vietovardžiuose ilguosius balsius žyminčios raidės ir jų samplaikos – estų kalbos ee, öö, vengrų é, ő, Skaityti

Transkribuoti kitų kalbų asmenvardžiai bei vietovardžiai ir rišliame, ir nerišliame tekste paprastai gramatinami, t. y. jiems Skaityti

Tradiciškai be kabučių rašomi šventraščių ir jų pagrindinių dalių pavadinimai, pirmasis jų žodis rašomas iš Skaityti

Kada rašyti Kalėdos, kada kalėdinisTais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai Skaityti

„Kodėl kaimas Dovilų seniūnijoje oficialiai vadinamas Šnaukštais, o ne kaip vietiniai įpratę – Šniaukštais? Švelniau skamba ŠniaukšSkaityti