Cemento gamybos apimtys prognozuoja NT sektoriaus šuolį
Naujausi Valstybės duomenų agentūros ir „Citadele“ banko skaičiavimai rodo, kad cemento gamybos apimtys šalyje pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 25 mėnesius. „Citadele“ banko valdybos nario ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovo Baltijos šalyse Vaido Žagūnio teigimu, tai yra ryškus signalas, kad Lietuvos nekilnojamojo turto ir statybų sektorius rodo aiškius atsigavimo ženklus.
Cemento gamybos apimčių augimas yra vienas geriausių išankstinių rodiklių, leidžiančių numatyti, ko tikėtis Lietuvos statybų sektoriuje artimiausiu metu. Vystytojams pradėjus didinti statybos mastus, cemento gamybos 12 mėn. slankusis vidurkis, šiuo metu yra tik 3,5 proc. mažesnis nei istorinis pikas be infliacijos poveikio, pasiektas 2022 m. birželį, kai NT sektorius klestėjo dėl pigaus skolinimosi.
Be cemento gamybos rodiklių, NT rinkos suaktyvėjimą patvirtina ir kiti duomenys. Registrų centro ir „Citadele“ banko skaičiavimai rodo, kad gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sandorių 12 mėn. slankusis vidurkis sausį buvo 6,3 proc. didesnis nei prieš metus, o butų sandorių skaičius augo 3 proc. Palyginti su 2024 m. kovu, naujų būsto paskolų apimtys pakilo net 28 proc.
„Net 76 proc. Lietuvoje pagaminto cemento yra sunaudojama vidaus rinkoje – tai dar labiau patvirtina augančio šalies nekilnojamojo turto ir statybos sektoriaus poreikius. Akivaizdu, kad šios rinkos aktyvumą skatina ne tik pingantis skolinimas, bet ir auganti gyventojų perkamoji galia. Tikimės, kad Europos Centrinio banko planuojami tolesni bazinių palūkanų normų mažinimai dar labiau paskatins šį augimą“, – prognozuoja „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalyse Vaidas Žagūnis.
Jis taip pat pabrėžia, kad kartu su gyvenamojo nekilnojamojo turto segmentu turėtų suaktyvėti ir verslo investicijos, įskaitant ir investicijas į karinio miestelio Vokietijos kariams statybas, kas taip pat didins cemento poreikį Lietuvoje.
„Vis labiau atsigaunanti euro zonos ekonomika kartu su pingančiu skolinimu skatins ir verslo investicijas į inžinerinius pastatus bei kitus NT objektus. Taip pat suteikti optimizmo turėtų atsigaunanti Vokietijos pramonė ir teigiami verslo lūkesčiai pagrindinėje Lietuvos eksporto rinkoje. Vokietijos ekonomikos ciklo dugnas jau pasiektas, o tai yra puiki žinia Lietuvos eksportuotojams ir NT rinkos plėtrai. Be to, 2024 m. gale Lietuva pradėjo parengiamuosius darbus karinio miestelio statybai. Šie darbai jau galėjo turėti įtakos cemento gamybos augimui, o šis poveikis dar labiau pasijaus 2025 m.“, – sako V. Žagūnis.
Jo teigimu, cemento gamybos apimčių augimas, padidėję NT sandorių skaičiai bei augančios būsto paskolų apimtys rodo, kad po ilgos pauzės Lietuvos NT rinka grįžta prie augimo, o ateinantys mėnesiai gali atnešti dar daugiau pozityvių pokyčių.
Pranešimas žiniasklaidai
