„Čiobrelių rojų“ papildė neregėtos veislės alpakos
Netradicinio ūkio sumanytojai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai Kojelių kaime, Agluonėnų seniūnijoje, antrus metus sėkmingai plečia alpakų ūkį. Dabar čia puikuojasi 34 įspūdingos gražuolės, tarp kurių dvi išskirtinės suri veislės. Ši egzotiškų gyvūnų banda – pirmoji Klaipėdos rajone, didžiausia Žemaitijoje, viena iš dešimties didžiausių šalyje. Didinti alpakų skaičių jauniesiems ūkininkams padėjo europinė parama.
Europinė parama – bandos plėtrai
Įsigijusi seną, erdvią sodybą G. Tarvydavičienė svajojo apie alpakas – sodybos puošmeną, bet negalvojo apie šių egzotiškų gyvūnų ūkį. Gintarės svajonei išsipildžius – įsigijus penkias alpakas, negalėjo atsispirti pagundai nusipirkti dar kelias ir netikėtai atsirado „Čiobrelių rojus“. Vasarą bus dveji metai, kai gyvuoja šis netradicinis ūkis. Pernai patelės susilaukė 6 jauniklių, bet vienas neišgyveno. Tarvydavičiai nusprendė plėsti alpakų bandą naudodamiesi europine parama. Jie parengė projektą jaunojo ūkininko ūkiui plėsti ir gavo 40 tūkst. eurų. „Paaiškėjo, kad alpakų auginimas vilnai europinėmis lėšomis nėra finansuojamas – verslo plane įsipareigojome auginti 5 ha kviečių ir 10 arų moliūgų, kasmet parduoti po dvi alpakas, – dėstė G. Tarvydavičienė. – Rudenį pas mus atvykę žmonės galės ne tik džiaugtis alpakomis, bet ir įsigyti moliūgų. Šiuos mėgsta ir mūsų gyvūnai. Daržininkai, gėlininkai mėgėjai gali įsigyti alpakų mėšlo.“
Taigi lėšų gaus iš mišraus ūkio – žemdirbystės ir alpakų, jį puoselėti įsipareigojo 5 metus.
Už gautą europinę paramą šiemet jaunieji ūkininkai nusipirko 10 alpakų, už savo lėšas – dar šešias. Tarp jų – dvi retos suri veislės gražuoles Hurį ir Harį – juodą patelę ir smėlio spalvos jauniklį. „Iš karto susižavėjau jas pamačiusi, – prisipažino Gintarė. – Jos skiriasi nuo esančių bandoje, nes jų vilna tįsta žemyn, iki žemės, jos kerpamos tik kas antrus metus. Ypatingas vilnos švelnumas – tarsi šilkas, bet dėl jos struktūros šios alpakos jautrios šalčiui. Jas nusipirkę, pasiuvome specialius drabužius.“ Pasak pašnekovės, suri veislės alpakų Europoje mažai auginama. Lietuvoje Tarvydavičiai jų bene pirmieji įsigijo.
Alpakų ūkis – investicija į ateitį
Dabar Tarvydavičių ūkyje „Čiobrelių rojus“ – 34 alpakos. Pagal jų skaičių šis atsidūrė Lietuvos alpakų augintojų dešimtuke. Gintarė nebesuskaičiuoja, kiek spalvų ir atspalvių šių egzotiškų gyvūnų yra – daugiau nei dešimt. Planuojama, kad nuo pavasario iki rudens banda padidės dar dešimčia gyvūnų – tiek yra sukergtų alpakų. Apie 12 mėnesių nuo sukergimo užtrunka, kol atsiveda jauniklį. Alpakų auginimas, veisimas nėra lengvas darbas – pasitaiko ir nesėkmių: būna komplikacijų ar silpnas jauniklis gimsta.
Nuolat reikia ieškoti žinių, konsultuotis, bet Tarvydavičiai turi su kuo pasitarti – yra Lietuvos alpakų ir lamų augintojų asociacijos nariai. „Šiemet vykome į Austriją, alpakų parodą, kur renkami gražiausi gyvūnai. Sužinojome pagal kokius kriterijus tai daroma. Išgirdome daug naujo, kaip veisiant pagerinti gyvūnų kokybę, kad užaugintų geresnę vilną, mokomės išvesti geresnių savybių alpakas, kad galėtume parduoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, – atskleidė Gintarė. – Parodoje Austrijoje įsigijome alpakoms skirtų maisto papildų, kurių negavome Lietuvoje.“
Ji pastebėjo, kad iš Čilės, alpakų kilmės šalies, taip pat Peru, nebeleidžia šių atsivežti. Dėl klimato kaitos Andų kalnuose trūksta vandens, dideli temperatūros svyravimai – nuo karščio iki šalčio, ir dėl to nugaišta daug alpakų.
„Čiobrelių rojų“ papildė Lietuvos ir Lenkijos ūkininkų užaugintos alpakos. Pasak G. Tarvydavičienės, alpaka kainuoja nuo 2 tūkst. iki 700 tūkst. eurų. „Šie gyvūnai turi didelę paklausą – žmonės nori įsigyti jų – populiaru šias auginti kaip sodybos puošmeną“, – sakė pašnekovė.
„Čiobrelių rojų“ puoselėjantiems Tarvydavičiams tai ne pagrindinė šeimos veikla – apie tai tik svajoja. Šiuo metu abu dirba uostamiestyje: Gintarė – savo įkurtoje reklamos agentūroje, o Tomas – ugniagesys gelbėtojas. „Alpakų ūkis – mūsų investicija į ateitį“, – šypsojosi Gintarė.
Egzotiškų gyvūnų trauka
Į „Čiobrelių rojų“ miško apsuptyje pasigėrėti egzotiškais gyvūnais, prisiliesti prie jų, pajusti bendrystę savaitgaliais atvyksta būriai lankytojų. Ypač daug jų susirinko praėjusį saulėtą šeštadienį, išgirdę kvietimą atvykti čia pasipuošus kaukėmis švęsti Užgavėnes. Nusipirkęs bilietą už 7 eurus lankytojas galėjo valandą kitą praleisti su neįprastais gyvūnais. Gauti pinigai – ūkiui išlaikyti, antai prieš porą mėnesių alpakoms pastatytas naujas tvartas.
Organizuoti Užgavėnių renginį Tarvydavičiams padėjo jų giminės ir artimieji. Gintarė džiaugėsi, kad šie tiki jų idėja ir palaiko.
Alpakos draugiškai pasitinka visus, sekioja paskui, tiesia kaklus, baksnoja snukučiais, kad gautų skanėstą – smulkintą morkytę. Vaikai atidžiai, iš visų pusių apžiūri iš pirmo žvilgsnio meilius gyvūnus, nebijo apsikabinti, bet G. Tarvydavičienė įspėjo, kad iš jų galima visko tikėtis: susierzinusios ir apspjaus, ir įspirs. Taigi visada reikia gražiai elgtis, būti švelniems ir atidiems.
Alpakos mėgaujasi lankytojų dėmesiu, gautu skanėstu. Žiemą jų įprastas pašaras – šienas, kurį Tarvydavičiai perka iš ūkininko, be to, palepina specialiais kombinuotaisiais pašarais, stiprina alpakoms skirtais papildais. „Jos laukia šilumos ir šviežios žolės, – šyptelėjo G. Tarvydavičienė. – Taupome pinigus naujai tvorai – padidėjus bandai, reikės aptverti 3 hektarų ganyklą. Žemė nederlinga, bet žolė primena kalnų augmeniją – tinka alpakoms.“
Už mėnesio prasidės bandos gausėjimas. Pavasarį „Čiobrelių rojus“ pakvies į sezono atidarymą, mažųjų alpakų „krikštynas“.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
