Civilizacijos rykštė – širdies ir kraujagyslių ligos
Vienose šalyse žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni nei kitų valstybių gyventojai. Pavyzdžiui, japonės moterys vidutiniškai sulaukia 86, prancūzės – 81,5, lietuvės moterys 78,8 metų, o Kazachstane žmonių vidutinė gyvenimo trukmė – tik 68,7 metai. Pastebėta, kad tose šalyse, kuriose vidutinė gyvenimo trukmė ilgesnė, žmonės yra laimingesni ir rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis.
Susirūpinti ir įvertinti savo širdies būklę reikėtų jau sulaukus 30 metų. O vyresniesiems pagalbos ranką ištiesia ir valstybė.
Vyresniesiems – speciali programa
Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė Rima Leonauskienė informavo, kad, siekiant išvengti kraujotakos sistemos ligų, Lietuvos gyventojams suteikta unikali galimybė dalyvauti edukacinėje programoje. Mat praėjusiais metais sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą „Dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pagal kurį nuo 2015 metų savivaldybių visuomenės sveikatos biurai ir pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įpareigojamos ypatingą dėmesį skirti būtent širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo prevencinę širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programą, kurioje gali dalyvauti Klaipėdos rajono gyventojai. Programa tinkama moterims nuo 50 iki 65 metų ir vyrams nuo 40 iki 55 metų.
Teiks individualias konsultacijas
Mokslininkai įrodė, kad fizinis aktyvumas, racionali mityba, palanki psichoemocinė būsena ir sveikatą žalojančių veiksnių atsisakymas yra labai veiksminga kraujotakos sistemos ligų profilaktika. „Atsižvelgiant į tai programos metu bus vykdomi užsiėmimai su įvairių sričių specialistais: gydytoju kardiologu, dietologu, kineziterapeutu, psichologu ir visuomenės sveikatos specialistu. Programos metu bus ne tik skaitomos paskaitos, bet teikiamos ir individualios konsultacijos. Tokiu būdu bus siekiama efektyviau stiprinti rizikos grupėje esančių gyventojų sveikatą, supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais, sveikos gyvensenos principais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą“, – programos tikslus vardijo R. Leonauskienė.
Norintieji dalyvauti savanoriškoje ir nemokamoje širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų stiprinimo programoje turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
