Dar viena 1923-iųjų sukilimo versija
Šių metų pradžioje skaitytojus pasiekė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, rašytojo, daugelio lietuviškų filmų scenaristo Sauliaus Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda, 1923“. Ir šis populiaraus autoriaus kūrinys taip pat kinematografinė mūsų pajūrio krašto istorijos vienos atkarpos versija apie lietuvių ginklu susigrąžintą Klaipėdą – drąsiausią tarpukario Lietuvos žingsnį.
Knyga atsirado kaip literatūrinis scenarijus, kurį perkelti į ekranus jau kuris laikas pasiryžęs žinomas kino režisierius Audrius Juzėnas. Pasakojimo centre – reikšmingi įvykiai, prasidėję baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, turi baigtis 1923-aisiais Klaipėdos kraštą prijungiant prie Lietuvos. Scenarijaus autorius jam būdingu stiliumi dėsto to laikotarpio detales, vedžioja skaitytoją po senąją Klaipėdą. Stengiasi atskleisti žmonių santykius ir psichologiją, kad šiandien žiūrovas susidarytų platesnį vaizdą, koks tada buvo Klaipėdos kraštas, kokie žmonės čia gyveno, kuo jie vertėsi, kaip įsiliejo į pasipriešinimo įvykius.
Pirmieji perskaitę šią knygą yra pastebėję, kad pačiam Klaipėdos sukilimui, deja, mažai dėmesio – rašytojas istorinius įvykius pasakoja per žmonių dramas ir meilės istoriją. Žinoma, neapeiti sukilimo organizatoriai ir dalyviai, Klaipėdos krašto politiniai veikėjai, kurių įžvalgos ir sumanumas nulėmė krašto likimą. Akcentuojamas Amerikos lietuvių, lakūno Stepono Dariaus įnašas sutelkiant gyventojus šiam žygdarbiui.
Ano meto įvykių dvasią sustiprina knygoje spausdinami dailininko Jurijaus Grigorovičiaus piešiniai.
***
Akademinė monografija
Kaip anksčiau skelbta, Klaipėdos krašto metams paminėti išleistas didžiulės apimties Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkų ir Mažosios Lietuvos muziejaus istorikų darbų proginis leidinys „1923-ieji. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai“.
Daugelis dokumentų, iliustracijų, ataskaitų skelbiami pirmą kartą. Liudija karininkai ir diplomatai, žvalgai, politikai, visuomenininkai, administracijos pareigūnai, to meto politikos ekspertai. Jie atskleidžia ir papildo prieš šimtmetį pakeitusius Lietuvos valstybę įvykius ir įvardija juose dalyvavusius asmenis. Archyviniais dokumentais pagrįstas visuminis vaizdas atskleidžia, ne tik kas vyko 1923-ųjų sausio 10–15 dienomis, bet ir visą kampaniją Klaipėdos krašte: karinės operacijos parengimą ir įgyvendinimo eigą, diplomatų darbą, tarptautinės teisės reguliavimą.
Monografijoje skelbiamas tarnavusių Ypatingoje paskyrimo rinktinėje ir Klaipėdos krašto 1-ajame savanorių pulke dalyvių sąrašas. Jų buvo per du tūkstančius.
***
Leidinys skirtas jaunimui
Vilniaus knygų mugėje Lietuvos jūrų muziejus skaitytojams pristatė jau kurį laiką su juo bendradarbiaujančio populiaraus jaunimo rašytojo, teisės profesoriaus Justino Žilinsko meninį-edukacinį leidinį „Su jūra mes didesni“ ir to paties autoriaus nuotykinį gausiai iliustruotą romaną „Bėgliai. Jūrų kelias į Ameriką“. Jaunimą yra sužavėjusios anksčiau parašytos jo knygos „Mano Vilnius mano“, „KGB vaikai“, „Genomas 3000“.
„Su jūra mes laisvi“ – apybraižos, skirtos ryškiausiems nepriklausomos Lietuvos, kaip jūrinės valstybės,100-mečio jūrų kapitonams. Antroji knyga pasakoja apie praėjusiame amžiuje vykusią masinę lietuvių emigraciją į JAV. Atskleidžiama įsimylėjusių jaunuolių Jokūbo ir Veronikos sunki kelionė iš tuometinės carinės Lietuvos per Europą ir Atlantą. Istorinę ano meto aplinką autorius atkuria remdamasis archyviniais duomenimis, keleivių atsiminimais, tuomet leista spauda, užsienio istorikų tyrimais.
Aldona VAREIKIENĖ
