Darbas po studijų: pasiseka ne visiems

Asociatyvi nuotr.

Kiekvieno abituriento gyvenime vienas siekis – tolimesnės karjeros planavimas. Dažnas mokinys pasirenka studijas aukštojoje mokykloje siekdamas dirbti aukštesnių kvalifikacijų reikalaujančiose srityse, gauti didesnę algą ar patekti į sritis, suteikiančias daugiau galimybių karjeros vystymui.


Paieškos nelengvos
Norint užtikrinti savo, kaip darbuotojo, paklausų statusą darbo rinkoje, dažnam studentui tenka atlikti darbo praktiką, savanoriauti ar kitaip plėsti savo patirtį studijų metu. Darbdaviams svarbu ne tik akademinis išsilavinimas, bet ir darbovietės, darbo pobūdžio pažinimas. Kiekviena diena, praleista apmokant naują darbuotoją, kainuoja, o vyresni, daugiau patirties įgiję kandidatai gali užimti darbo vietą nedelsiant ir taip padėti darbovietei sutaupyti.
Deja, studijų programas baigusiems jaunuoliams darbo paieškos dažnai nėra lengvos. Norimo darbo nepavyksta gauti dėl nepakankamo darbo vietų skaičiaus rinkoje, įgūdžių ar patirties stokos. Planams griuvus tenka pasitenkinti žemesnių kvalifikacijų reikalaujančiu, mažiau nei tikėta apmokamu darbu. Pragyvenimo lygiui kritus, norimo darbo paieškos, patirties, įgūdžių įgijimas tampa dar sunkesni, o kai kuriems studentams, dėl pašaukimo pasirinkusiems mažiau perspektyvias sritis, ši nuolatinė paieška gali tęstis ir keletą metų.


Ekonominė krizė – pasekmės jaunuoliams
Dabartinė pasaulio ekonominė situacija, deja, nepalanki per pastaruosius kelerius metus studijas baigusiems absolventams. COVID-19 pandemijos atgarsiai, Ukrainos karas sukėlė skausmingą poveikį įvairioms industrijos ir verslo sferoms. Nacionalinių finansinių institucijų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose trumpalaikiai sprendimai šioms problemoms skausmingai atsiliepia darbuotojams – algos, kurios išlieka nepakitusios, pradeda neatitikti infliacijos sukeltų padarinių ir kylančių palūkanų normų.
Augančios elektros, kuro, maisto, nuomos ir būstų kainos sukelia didelių kliūčių jaunuoliams. Negana to, daugumai tenka apriboti karjeros vystymą, tolimesnį mokslą, pomėgius.
Dabartinės finansinės ir ekonominės problemos, Ukrainos karo tolimesnė raida ir Rusijos dujų blokados bei Vakarų pasaulio sankcijos sukels tolimesnių ekonominių pasekmių Europos bei Vakarų pasaulio šalims.


Statistika neatspindi tikrovės
Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijų universitetas – tai tik keli pasirinkimai tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų. 2022 m. tolimesnes studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pasirinko 104 tūkst. studentų.
Užimtumo tarnybos padalinio šių metų rugpjūčio ir rugsėjo pradžios duomenimis, iš 316 užsiregistravusių jaunuolių aukštąjį išsilavinimą turėjo 30. Iš jų 73 proc. ieškojo aukštos kvalifikacijos reikalaujančio darbo – bio­logo, logistikos ar rinkodaros specialisto, teisininko ir t. t. Likusieji 17 proc. pasitenkino žemesnės ar jokios kvalifikacijos nereikalaujančio darbo paieška.
Asmenų iki 29 m. nedarbas Klaipėdos rajone rugpjūčio mėn. pradžioje siekė 3,5 proc., šalies vidurkis – 6,8 proc. Šie skaičiai rodo, jog nedarbas tarp jaunų specialistų nėra didelis, tačiau statistika nėra tiksli – ne visi nedirbantys asmenys registruojasi Užimtumo tarnyboje. Galima spėti, jog nedarbas šioje amžiaus grupėje gerokai didesnis, jeigu priskaičiuotume jaunuolius, tęsiančius magistrantūros ar doktorantūros studijas, gyvenančius su tėvais, savanoriaujančius ar dalyvaujančius mokymuose ir t. t.


Studentų patirtys Lietuvoje
„Bangos“ pašnekovas, KTU absolventas Mantas, baigęs mechanikos inžinerijos studijas praėjusiais metais, kelis mėnesius atlikęs darbo praktiką, teigia, jog darbo vis dar nerado, nors nuolat ieško. Norėdamas išgyventi, susimokėti už būsto nuomą jis, kaip ir dažnas studentas, įsidarbino padavėju restorane. „Neplanavau, kad šitaip bus – padavėju dirbau per vasaros atostogas būdamas abiturientu, o dabar teko po tiek metų vėl prie to sugrįžti…“ – prisipažino 22 metų pašnekovas. Vis dėlto Vilniuje gyvenantis Mantas nestokoja optimizmo ir tikisi, jog ateityje pavyks gauti siekiamą darbą. „Norisi geriau išnaudoti savo žinias, įgūdžius, patirti iššūkių“, – apie savo tikslą užsimena Mantas.
Kai kuriems studentams išgyvenant savarankiško gyvenimo pradžios krizes, kiti nepajunta jokių kliūčių karjeros pradžioje. „Prieš dvejus metus baigęs studijas, išsiunčiau keletą darbo anketų ir netrukus turėjau darbą, – teigia 24 m. Dovydas, VDU verslo administravimo kurso absolventas. – Teko girdėti apie kitiems iškilusias problemas. Aš darbo paieškas pradėjau pas­kutiniais studijų metais.“ Šiuo metu jaunuolis jau pakeitė darbo vietą – dirba pardavimų srityje, nors tai nebuvo jo geidžiamiausia darbo sritis. Paprašytas patarti studentams, ieškantiems darbo, jaunuolis siūlo studijų metu išsiuntinėti kuo daugiau užpildytų anketų potencialiems darbdaviams ir nenuleisti rankų.


Ar „žolė žalesnė“ užjūriuose?
Aukštumų siekiantys studentai dažnai renkasi užsienio universitetus dėl gausesnių galimybių, didesnio algų vidurkio, aukštesnės išsilavinimo kokybės ir prestižinio statuso. Prieš renkantis studijas užsienio universitete reikėtų nepamiršti, kad ten kandidatams keliami aukštesni reikalavimai, teks patirti kultūrinių skirtumų, įveikti kalbos barjerus. Didelės studijų, būsto nuomos kainos ir gerokai aršesnė konkurenciją dėl stipendijų – irgi nelengvas išbandymas. Tarp populiariausių šalių – Vokietija, Anglija, Ispanija, Prancūzija ir kt.
Europos Sąjungoje prieš paskutinius 3 metus studijas baigusių studentų nedarbingumo lygis – 15,1 proc., Anglijoje – 12 proc. Šie rodikliai pagrįsti visų nedirbančių absolventų skaičiumi. Tarp jų ir magistrantūros bei doktorantūros studentai, praktiką atliekantys, mokymuose dalyvaujantys, gyvenantys su tėvais.
Galima spręsti, jog aukštesnis nedarbingumas kyla ir dėl aršesnės konkurencijos užsienio darbo rinkose: Anglijoje, kurios populiacija ~63 milijonai gyventojų, 36,4 milijonai turi aukštesnįjį išsilavinimą. Be to, aukštesnis pragyvenimo lygis Vakarų Europos šalyse suteikia galimybę studentams dažniau nedirbti: tęsti studijas savarankiškai, stiprinti darbo patirtį atliekant neapmokamą praktiką, savanoriauti ir t. t. Nacionalinis nedarbingumo vidurkis 2022 m. Anglijoje – 3,8 proc., Europos Sąjungoje – 6 proc. (Lietuva – 6,8 proc.).


Anglijos lietuvių absolventų siekiai
Dažnam jaunuoliui padeda aiškus planas, išdėstytas pagal talentus ir galimybes. Anglijos Falmoutho universiteto absolventė Agnė, kilusi iš Kauno, sakė seniai žinojusi, ką norės dirbti: „Piešiau nuo vaikystės. Iš pradžių tai tebuvo pomėgis, tačiau laikui bėgant supratau, jog norėčiau iš to išvystyti karjerą.“
Iliustracijos studijos, pagrįstos praktinio darbo projektų struktūroje gausa, suteikė studentei kūrybinių menų industrijoms skirtą išsilavinimą. Darbo paieškose tai suteikė daug privalumų. Išsiuntusi vieną užpildytą anketą, mergina dailės mokytojos poziciją gavo iškart. 22 m. studentė teigė, jog planas suderinti pilno etato darbą su savarankiškais, „freelance“ užsakymais suveikė: „Įdėjus daug pastangų, viskas įmanoma. Neseniai gavau pirmąjį rimtą užsakymą – tai džiugina.“
Užsienyje kai kurios sritys – neįtikėtinai konkurencingos: Anglijos NHS medicininės priežiūros sistema – viena iš populiariausių pasirinkimų Anglijos medikams. Tačiau arši konkurencija (iki 17 tūkst. kandidatų vienai darbo vietai; 11 milijonų vartotojų NHS darbo paieškos sistemoje) apriboja neseniai studijas baigusių jaunuolių galimybes. „Jau antrus metus atlieku neapmokamą darbo praktiką, tačiau nuolatinės darbo vietos vis dar neradau“, – teigia 25 metų Arnas, Mančesterio universiteto absolventas, kilęs iš Klaipėdos. Kiekvienąkart bandant kandidatuoti, jo aplikacijos atmetamos, kadangi jaunuolis nesukaupęs pakankamai darbo patirties. Aukštos algos, didelis kiekis privalumų suteikė NHS darbo vietoms prestižinį statusą, kuris per pastaruosius keletą metų pritraukė daug abiturientų, sukeldamas didelį darbuotojų perteklių Anglijos medicininėse srityse. Jaunuolis pataria visą studijų laikotarpį dirbti, savanoriauti ar atlikti praktiką: „Tai privaloma studijuojant užsienyje, ypač medicinos srityje. Baigus studijas, patirtis darbdaviams ypač patraukli.“


Džiugas SUTKEVIČIUS
Lankasterio universiteto studentas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių