Dariaus kaime žygeivių supiltas dvasios milžinkapis

Prie milžinkapio – bendruomenės pirmininkė V. Norvilienė, muziejininkas M. Raštikis, seniūnas Z. Siminauskas, pedagogė L. Dargevičienė, dainininkė Rasa Sierra, bendruomenės nariai ir svečiai.

Judrėnų bendruomenė, brangindama savo krašto didvyrių atminimą, nuolat skleidžia apie tai žinią. Kasmet Dariaus kaime suburiama visuomenė prisiminti legendinį skrydį, Lietuvą išgarsinusį pasaulyje, taip pat vyksta milžinkapio sukakties minėjimas. Pasak muziejininko Mėčislovo Raštikio, ši ryžtingų žygeivių ir kraštotyrininkų supilta kalva padėjo išsaugoti S. Dariaus gimtinės sodybvietę, skleidžiančią tautos didvyrio dvasią.
Legendinio lakūno takais
Stepono Dariaus gimtojoje sodyboje augalotų medžių paunksmėje priešais milžinkapį, prieš 55 metus supiltą legendiniams lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui atminti, vieną gegužės šeštadienį susėdę tradicinio renginio dalyviai mintimis nuklydo į savo krašto praeitį. Jų patriotiškus jausmus žadino liaudies dainų atlikėja Rasa Sierra. Kažkas prasitarė, jog tokia dainos ir gamtos dermė – terapija sielai.
Į milžinkapio sukakties minėjimą Dariaus kaime atžygiavo Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus skyriaus moksleiviai. Prie jų taip pat prisijungė bendruomenės narių, svečių. Šis edukacinis žygis S. Dariaus takais – simbolinė pagarba žygeiviams iš sostinės ir Kauno, gūdžiu sovietmečiu supylusiems milžinkapį legendinio lakūno gimtojoje sodyboje, ir tai, daugelio manymu, padėjo ją išsaugoti.
„Mūsų tikslas buvo aplankyti su S. Dariumi susijusias vietas: Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, kur jis pakrikštytas, kapines, kuriose palaidoti lakūno tėvai ir seneliai. Ir štai atžygiavome į S. Dariaus gimtinę-muziejų“, – „Bangos“ korespondentei kalbėjo pedagogė Laima Dargevičienė. Šis žygis – svarbių krašto istorijos faktų priminimas, įpareigojimas jaunimui gerbti savo praeitį.
Renginio dalyvius pasveikino jo iniciatoriai – bendruomenės pirmininkė Vilija Norvilienė ir muziejininkas M. Raštikis.
Ryžtas gelbėti sodybvietę
M. Raštikis priminė, kad 1968 m. šiame krašte buvo suplanuoti melioracijos darbai – numatyta nugriauti sodybas ir Dariaus kaime, o gyventojus iškelti į Judrėnus. „S. Dariaus gimtoji troba pokariu sudegė, bet atsirado žmonių, sumaniusių gelbėti sodybvietę, kad jos nesulygintų su žeme, – dėstė muziejininkas. – Tam pasiryžo žygeivių klubas prie Vilniaus universiteto, susijungęs su kauniečiais kraštotyrininkais. Jų tikslas buvo išsaugoti tautos istoriją, kultūros vertybes.“
Prieš 55-erius metus, gegužės 9 dieną, kai buvo švenčiama sovietinės armijos pergalės diena ir tvarkomi karių kapai, lakūno gimtosios sodybvietės išsaugojimo iniciatoriai atvyko į Dariaus kaimą ir pagal baltų tradicijas supylė milžinkapį – dvasios milžinų kapą. „Tai padaryta pagal senąsias baltų tradicijas iš akmenų, atgabentų iš šio kaimo laukų, sudėtas gyvybės ratas, kurio viduryje užkasta metalinė kapsulė su S. Dariaus ir S. Girėno testamento kopija bei „Lituanicos“ nuolauža, taip pat žygeivių palinkėjimai ateities kartoms. Šį milžinkapį rankomis sunešę akcijos dalyviai studentai buvo pašalinti iš aukštųjų mokyklų, dėstytojai prarado darbą, bet žygeivių judėjimo tai nesustabdė“, – kalbėjo M. Raštikis.
Pasak jo, supylus pilkapį, čia buvo įrengtas aptvaras gyvuliams, bet vietiniai žmonės suvokė šios vietos istorinę reikšmę ir savaip ją saugojo. Muziejininkas dėkojo visiems, kurie gerbė ir saugojo S. Dariaus gimtinę, priminė, jog sovietmečiu legendinio lakūno tėvų ir senelių kapai buvo tvarkomi naktimis.
Stiprybės – iš savo didvyrių
Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas, žvelgdamas į milžinkapį, kalbėjo, jog geras darbas saugo legendinių lakūnų atminimą, mūsų tautos istorijos dalį. „Ši kalvele tapo mūsų dvasios milžinkapiu. Linkiu saugoti tautinę tapatybę, puoselėti stiprybę, mylėti Lietuvą taip, kaip parodė žygeiviai ir visi, prisidėję prie milžinkapio supylimo“, – palinkėjo seniūnas.
Renginyje dalyvavo ir muziejininkė Lina Gudeliūnienė iš S. Girėno gimtinės muziejaus, Lietuvos aviacijos muziejaus, kurio dalis yra S. Dariaus gimtinė-muziejus, laikinai einanti direktoriaus pareigas Sandė Trubilaitė. M. Raštikis susirinkusiesiems kalbėjo, kad apsilankius atnaujintoje S. Girėno gimtinėje suėmė pavydas: kiek ten daug padaryta, kaip viskas pagražėję. „Mūsų sodybos stogas – avarinis, – nelinksmai ištarė muziejininkas. – Bet tikimės, kad atėjus naujam vadovui situacija keisis ir pas mus. Darydami gerus darbus, mes tikimės išsaugoti Lietuvoje taiką ir daugelį metų tvirtybės semsimės iš savo tautos didvyrių.“
S. Dariaus gimtinėje-muziejuje parengta paroda apie milžinkapio istoriją. Joje eksponuojamos fotonuotraukos, plakatai, milžinkapio projektas, brėžiniai, paveikslai. Ją galima apžiūrėti iki liepos mėnesio, tradicinės S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlanto minėjimo šventės.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Grupelė moksleivių žygeivių – Darija, Ignas, Roma ir Oskaras su vadove L. Dargevičiene.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių