Daugiavaikė šeima – gerai sustyguotas mechanizmas
„Kai prasitariu, kad auginame 4 vaikus, aplinkiniai dažniausiai aikteli ir stebisi, kaip aš motinystę suderinu su darbu“, – kalbėjo Kretingalės kultūros centro Meno skyriaus vadovė Jurgita Andronatij. Abu su vyru dirbdami skirtinguose darbuose derina profesinę veiklą ir organizuoja sklandų vaikų ugdymo ir auklėjimo procesą. Daugiavaikės šeimos tėvai laimingi.
Keturgubas rūpestis ir džiaugsmas
Zeigiuose, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, gyvenantys Jurgita ir Valerijus Andronatijai augina aštuntoką Herkų, šeštokę Stelą, antroką Ataną ir keturmetę Šarlotą. Savo darbuose jie praleidžia daug valandų, bet derina profesinę veiklą ir organizuoja sklandų vaikų ugdymo ir auklėjimo procesą.
Trys vyresnieji vaikai mokosi uostamiesčio Simono Dacho progimnazijoje, o Šarlota lanko Girkalių darželį, Kretingalės pagrindinės mokyklos skyrių. „Per dieną automobiliu susuku apie 100 kilometrų: ryte nuvežu vaikus į mokyklą, darželį ir važiuoju į darbą“, – šypsojosi Jurgita. Ji dažnai sutinka moterų, auginančių po vieną vaiką, nedirbančių ir besiskundžiančių, kaip sunku, kad nespėja, kad nusibodo būti vairuotoja. Jurgitai tai sukelia juoką: kai šeimoje auga keturi vaikai, rūpesčių keturgubai daugiau. Bet ir džiaugsmo tiek pat daugiau.
„Mes daug dirbame, bet mūsų meilės ir rūpesčio netrūksta – vaikai auga savarankiški, motyvuoti, darbštūs, pareigingi, atsakingi. Atanas jau pirmaklasis pradėjo važiuoti iš Klaipėdos į namus Zeigiuose viešuoju transportu su persėdimais“, – dėstė 4 vaikų mama.
Vyresnieji Herkus ir Stela – jaunieji plaukikai, intensyviai besitreniruojantys uostamiesčio „Gintaro“ sporto centro baseine ir pasiekę puikių rezultatų šalyje savo amžiaus grupėje. „Plaukimas – smagus sportas: mūsų vaikai išmoko plaukti sodyboje esančiame tvenkinyje. Pirmaklasį Herkų nuvedžiau į privatų baseiną, o antroje klasėje jam pasiūlė treniruotis „Gintaro“ sporto centro baseine pas trenerę Jandrą Bogužienę, – atskleidė Jurgita. – Stela irgi savo noru pasirinko plaukimo treniruotes. Jiems sekasi: rezultatai kasmet gerėja – auga profesionalūs plaukikai.“
Jaunieji plaukikai siekia rekordų
2020 m. Lietuvos vaikų iki 12 metų plaukimo rungties 200 m kompleksiniu būdu nugalėtoju tapo H. Andronatijus, o šalies plaukimo čempionate savo amžiaus grupėje 100 m krūtine rungtyje laimėjo antrąją vietą. 2021 m. Herkus pagerino bendraamžių 200 m plaukimo krūtine rungties Lietuvos rekordus. Stela taip pat savo amžiaus grupėje ne kartą tapo prizininkė Lietuvoje. Trenerė J. Bogužienė giria darbščius vaikus: rekordai nekrenta iš dangaus. Jie dirba sistemingai, entuziastingai ir su dideliu noru. „Mes tuo labai džiaugiamės, – prisipažino Jurgita. – Diskutuojame su vaikais, kaip jie įsivaizduoja savo ateitį – sunku nuspręsti, kas bus. Sūnus dvejoja rinktis sportą ar ne – sportininko karjera trumpa, finansiškai sudėtinga susikurti patogų gyvenimą. Nežinia, ką nuspręs Stela – neatrodo, kad savo ateitį sietų su plaukimu. Taigi džiaugiamės šia diena.“
Herkus ir Stela dažnai važiuoja į varžybas, bet tėvų neslegia finansinė našta. Gerų rezultatų pasiekiantys vaikai gauna dienpinigius, dovanų. Antai buvo apdovanoti profesionalių plaukikų kostiumais, kainuojančiais 200–500 eurų, nereikia mokėti už treniruotes – kas mėnesį sutaupo 14 eurų.
Tėvai kalbino ir mažėlį Ataną lankyti baseiną, bet jis nenori. Antroje klasėje jį sudomino breiko užsiėmimai. „Neblogai sekasi, treneris giria, kad stengiasi, jaučia ritmą – Atanui patinka, – kalbėjo J. Andronatij. – O mūsų mažoji Šarlota gal pasuks į meną.“ S. Dacho progimnazijoje yra teatro klasė, į kurią po atrankos pateko J. ir V. Andronatijų atžalos Herkus, Stela ir Atanas. Du kartus per savaitę vykstančiose teatro pamokose jie mokosi rišlaus kalbėjimo, sceninio lankstumo ir kita. Herkus pritaiko šias žinias – veda mokykloje renginius.
Vyresnieji vaikai tėvus džiugina ir gerais mokymosi rezultatais, nors su atžalomis jie pamokų neruošia.
Vaikams ne turtų reikia
„Visi mūsų vaikai planuoti, net amžiaus skirtumas, antai tarp vyresniojo sūnaus ir dukros – pusantrų metų. Iš savo patirties žinau, kad kuo jis mažesnis, tuo artimesnis ryšys. Šiems ūgtelėjus, po 4 metų susilaukėme Atano, dar po 4-erių – Šarlotos“, – kalbėjo daugiavaikės šeimos mama.
Dar prieš susipažindamas su Jurgita, Valerijus Zeigiuose turėjo žemės sklypą, kuriame prieš 13 metų pasistatė namą. Be paskolų neišsivertė, bet dabar įsipareigojimų bankui neturi.
J. Andronatij prisipažino, kad abu su vyru nuo pažinties pradžios norėjo didelės šeimos, nors Valerijus turi tik brolį. Iš Tytuvėnų kilusi Jurgita turtingesnė – augo su 5 seserimis ir dviem broliais. „Mes nuo vaikystės – kaip kumštis, stiprus ryšys tarp mūsų. Tėvai mums negalėjo duoti materialinių dalykų – visi savo pastangomis susikūrėme sėkmingus gyvenimus, visi gražiai gyvename Lietuvoje, išskyrus brolį, – atskleidė pašnekovė. – Abu su vyru svajojome apie didelę šeimą nesibaimindami dėl ateities: juk nuo mūsų pačių priklauso, kiek mes galime padaryti. Aš manau, kad vaikams nereikia turtų, namų, žemės sklypų ir kitų brangių daiktų, bet reikia meilės, šilumos ir dėmesio. Nemanau, kad vaikai, gaunantys didelius turtus, bet negaunantys dėmesio, atjautos, neturintys ryšio su tėvais, yra laimingi. Mes stengiamės, kad vaikai žinotų, kiek kas kainuoja, kad vertintų tuos dalykus. Jie mato, kaip mes taupome, dirbame, stengiamės – norime, kad suprastų, jog visa tai ne duotybė, bet uždirbta, sukurta. Ir siekiame, kad šeimoje būtų meilė, vienybė.“
Be pašalpų ir pagalbos
Didelėje šeimoje visi turi pareigas. „Herkus atsakingas už dulkių valymą, Atanas – už švarą ir tvarką prieškambaryje, Stela rūpinasi vonios kambariu. Mūsų mažoji Šarlota tik savo kambaryje tvarkosi“, – šypsojosi Jurgita.
Jai gaminant valgį, kyla iššūkių, nes augantiems sportininkams ne viskas tinka. „Sudėtinga pagaminti, kad maistas nebūtų pats brangiausias, bet maistingas ir naudingas“, – dėstė daugiavaikė mama. Šeima negaili pinigų lašišai, o patiekalus iš jos ruošia Valerijus, jūreivio sūnus, ir pats dirbantis uoste laivo kapitonu. Jurgita daug metų šeimą lepina pagal savo receptą kepta gardžia, sveikuoliška duonele – šaldytuve visada yra raugo.
Gimus trečiam vaikui, J. Andronatij apsilankė Socialinės rūpybos skyriuje pasiteirauti, kuo valstybė gali padėti daugiavaikei šeimai. „Specialistė, žvelgdama į mane, paklausė, kokios mūsų pajamos. Ir paaiškino, kad jei vienam asmeniui neturėtume atitinkamos sumos, gautume nemokamą maitinimą mokykloje, šildymo kompensaciją ir kita. O kai mes abu su vyru dirbame daugiau nei po etatą, patys stengiamės tvarkytis, tai mums niekas nepriklauso, – kalbėjo Jurgita. – Mes, kaip ir kitos šeimos, gauname vaiko pinigus, tiesa, šiek tiek daugiau. Turime Šeimos kortelę, kuria gali naudotis tris ir daugiau vaikų turinčios šeimos, bet ja nė karto nepasinaudojome, nes, pavyzdžiui, nuolaidos vaikų pramogoms – darbo dienomis, tuo laiku, kai jie mokykloje.“
J. Andronatij apmaudu girdint statistiką, kad tėvai savo vaikams kasdien vidutiniškai skiria tik po 7 minutes. „Suteikite tėvams daugiau laisvės, galimybę uždirbti daugiau dirbant mažiau valandų. Tada mes žymiai daugiau laiko praleisime su savo vaikais. Reikia padėti ir daugiavaikėms šeimoms, kurios stengiasi rūpintis atžalomis“, – įsitikinusi 4 vaikų mama.
Virginija LAPIENĖ
