Dauparų bendruomenės jėga – veiklios moterys
Jau net dešimtmetis pralėkė nuo tos dienos, kai susibūrė Dauparų bendruomenė. Ir tai, kad ši bendruomenė, bėgant metams, tik auga ir stiprėja, nuveikia daug gyvenvietei ir jos žmonėms naudingų dalykų, yra didelis veiklių daupariškių moterų nuopelnas.
Tai jos, energingos ir Dauparus mylinčios moterys, kaimo patriotės, dešimt metų tvirtai laikė bendruomenės vairą. Aukodamos miego valandas, šeimai skirtą laiką, nors ir pavargusios po tiesioginio darbo, šios moterys be atlygio naktimis rašė projektus, mokėsi, kūrė, organizavo, vienijo, kovojo… Per tuos metus bendruomenės turėjo daug galimybių įgyvendinti savo tikslus. Reikėjo tik noro, sveikatos, jėgų pasinaudoti tuo, kas buvo siūloma. Ir daupariškiai, vadovaujami veiklių moterų, daug kuo sugebėjo pasinaudoti, įveikdami visas kliūtis.
Kaimo bendruomenių kūrimas – sudėtingas procesas, nes svarbiausia suburti žmones, įtikinti juos pradėti drauge kažką kurti. Ir tik kada skirtingas nuomones, požiūrius ar net politinius įsitikinimus turintys žmonės ima rasti bendrą kalbą – bendruomenė ima augti ir stiprėti. Taip atsitiko ir su Dauparų bendruomene, kuri šiandien jau turi 132 narius. Vadinasi, žmonės patikėjo bendruomeniškumo idėja.
Galima drąsiai teigti, jog šio pasitikėjimo pagrindus paklojo šešios moterys, vadovavusios bendruomenei tuos 10 metų. Jos sugebėjo suburti aktyvią bendruomenės valdybą ir visi kartu išmoko dirbti vienoje komandoje. Tad kaip pačios aktyviosios daupariškės prisimena tą pilną iššūkių laiką, kai bendruomeninę veiklą tarsi akmenų prikrautą vežimą reikėjo stumti į kalną?
Danutė Ričkienė, Dauparų bendruomenės pirmininkė 2005–2006 metais: „Kad mes dabar turime tokią puikią bendruomenę, yra didelis Ievos Meilienės, kuri tuo metu dirbo Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūne, nuopelnas. Tai ji paragino kurti bendruomenę. 2005 metais vasario 3 d. įvyko steigiamasis susirinkimas, kovą susitvarkėme dokumentus, buvo išrinkta valdyba, pasitvirtinome įstatus. Didelių projektų tuo metu nevykdėme, dalyvavome seminaruose, bendruomenių sąskrydyje. Dabar neatsidžiaugiu tuo, kaip dirba jauni žmonės, subrendo mūsų bendruomenės strategai, įsikūrė Dauparų mamyčių klubas, daug daroma bendruomenės labui. Išlipi iš autobuso ir matai žydinčias gėles… Norisi apkabinti visus tuos žmones, kurie neatlygintinai dirba dėl visų gerovės, jie niekada neserga, niekada nepavargsta..“
Margarita Banienė, pirmininkė 2006–2008 metais: „Buvau nelaiminga, kai per susirinkimą teko prisiimti pirmininkės pareigas, nes nebuvo daugiau kam. Galvojau, kad nesugebėsiu dirbti. Bet visi labai stengėsi padėti. Su Adelijos Radžienės, parengusios projektą, pagalba iš Norvegijos paramos fondo gavome 4000 litų sporto aikštelės tvorai. Tačiau reikėjo paruošti dirvą, pasodinti veją, įkasti stulpelius… Visus tuos darbus su savo technika, nepaprašęs nė lito, atliko ūkininkas Petras Montvydas. Dabar labai malonu matyti, kaip toje aikštelėje jaunimas žaidžia tinklinį, vakarais ji pilna žmonių. Tais metais įvykdėme dar vieną projektą iš Kaimo rėmimo fondo, vėl dokumentus pildyti padėjo A. Radžienė. Puikiai dirbo visa bendruomenės valdyba, generavusi idėjas. Dirbom ranka rankon. Gavome 21 tūkst. litų, įsirengėme bendruomenės patalpas, dvi darbo su kompiuteriais vietas, įsivedėme internetą. Surengėme kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos kursus, žmonės buvo labai patenkinti. Tvarkėme kapinaites, aplinką, važiavome į šventes, sąskrydžius, ir visur su daina. Audronė Steigvilienė, Vilma Mažonienė, Ineta Lukšonienė – linksmos, išmoningos, prigamindavo skaniausių valgių išvykoms, šventėms. Kazimieras Kudriavcevas išpynė nuostabiai gražią tvorelę bendruomenės kiemeliui šventėje… Labai gera tą laiką prisiminti“.
Ineta Paukštienė, vadovavusi bendruomenei 2008–2009 metais: „Pirmininke tapau iš pareigos ir reikalo, ne iš didelio noro. Buvome sutarę valdyboje, kad kiekvienas rotacijos principu padirbėsime metelius pirmininku. Stengiausi atlikti šias pareigas sąžiningai. Suremontavome bendruomenės namų salę, tvarkėme parką, aktyviai dalyvavome sporto projektuose. Vienas iš svarbiausių darbų – neformalios jaunimo grupės suorganizavimas, su jaunimu turėjome smagių renginių, pavyzdžiui, surengėme Dauparų olimpines varžybas. Teko dirbti su labai šaunia bendruomenės valdyba, nes vienas pirmininkas tiek nenuveiktų. Džiugu, kad mūsų bendruomenė yra gausi, aktyvi ir gyvuos tol, kol Dauparuose bus gyventojų“.
Regina Srėbalienė, pirmininkė 2009–2010 metais: „Perėmusiai bendruomenės vairą iš aktyvios pirmininkės Inetos Paukštienės, man pačiai buvo svarbu nenuleisti kartelės. Man labiausiai įstrigo vienas momentas – reikėjo rašyti socializacijos projektą, o jokios patirties neturėjau. Paprašiau padėti buvusios pirmininkės Inetos. Ji pasiūlė, taupant laiką, nes abi labai užimtos, kartu važiuoti į Šiaulius, kur ji vyko darbo reikalais. Taip aš važiuodama automobilyje parašiau pirmąjį savo gyvenime projektą. Po to viskas gana lengvai ėjosi. Į veiklą įsiliejo mokyklėlė, kurią bendruomenė remia, globoja. Vaikai yra nukeliavę į Nidą, delfinariumą, gauna dovanėlių per šventes“.
Ieva Meilienė, Dauparų bendruomenės pirmininkė 2010–2014 metais: „Kaip ir kiti bendruomenės pirmininkai daug bendravau su aktyviais bendruomenės nariais, mokykla, kultūros namais. 2009 metais man kilo mintis pastatyti kryžių Dauparų krašto žmonėms atminti. Iš privataus miško gavome ąžuolo medienos, Arvydas Paukštys ją apdorojo, išpjovė kryžių, tautodailininkas Kazimieras Kudriavcevas jį papuošė, užrašė žodžius. Džiaugiuosi kiekvieną dieną mokyklos kieme pastatytu labai gražiu kryžiumi, kuris palydi ir sutinka kiekvieną daupariškį… Danutė Ričkienė pasiūlė, kad Dauparų istoriją ir žmones prasminga būtų įamžinti knygoje. Pasiskirstėme darbais, kas už ką atsakingas. Regina Kernagienė, kurią būtų galima pavadinti bendruomenės metraštininke, pateikė leidiniui kokybiškų nuotraukų. Ir taip gimė graži, aplinkinių gerai įvertinta, mūsų kaimą reprezentuojanti knyga „Dauparų istorija. Žmonės, darbai“. Visi bendruomenės nariai ją turi, knyga dovanojama svečiams. Tikiu, kad Dauparai toliau gražės, švytės gėlėmis, medžiais, žmonėmis“.
Ineta Lukšonienė, bendruomenei vadovaujanti nuo 2014 metų: „Teko perimti pradėtus darbus – sveikos gyvensenos skatinimo projektą. Susiremontavome patalpas, įsteigėme sveikatingumo kabinetą, kuriame buvo rengiamos paskaitos apie sveiką gyvenseną, sveiką mitybą. Mūsų tikslas – ne tik patiems mokytis sveikai gyventi, bet ir skleisti šią informaciją kitoms bendruomenėms. Tikimės, kad vietoj to mažo kabineto kada nors atsiras reabilitacijos centras. Džiugu, kad į bendruomenės veiklą renginiais įsiliejo susikūręs Dauparų mamyčių klubas, atvedęs daug jaunimo. Artimiausiuose planuose – sutvarkyti erdves prie tvenkinio, įrengti laisvalaikio, vaikų žaidimo zonas. Per tuos metus žmonės pajuto bendros veiklos prasmę. Greičiausiai pastebimi rezultatai – tai mūsų įvairūs susibūrimai, renginiai, talkos, kurių metu išryškėja bendruomeniškumas, gimsta naujų minčių. Stipri ta bendruomenė, kur veikia ne vienas žmogus, o visa komanda. Šios komandos, viso kaimo bendruomeniškumo, bendro darbo dėka Dauparų bendruomenė jau įžengė į antrąjį gyvavimo dešimtmetį“.
Janina TILVIKAITĖ
