Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių vartus atveria įgaliojimas

VšĮ „Gargždų švara“ direktorius R. Martinkus ir juristė A. Suškienė džiaugiasi, kad Klaipėdos rajono gyventojų atliekų rūšiavimo įpročiai vis stiprėja, o gyventojams svarbu įprasti laikytis tam tikrų taisyklių.

Gargžduose gyvenanti Aldona (tikras vardas, pavardė redakcijai žinomi) kruopščiai rūšiuoja atliekas, tačiau susidūrė su problema, kai nuvežė nebereikalingą sofos atkaltę į didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę Vėžaičiuose. Čia moters nuostabai buvo paklausta, ar ji turi įgaliojimą. Mat gargždiškė gyvena pas mamą, kuriai jau greitai 90 metų. Turtas registruotas būtent mamos vardu, todėl ir reikalingas įgaliojimas.
Siekiant skatinti rūšiavimą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių tinklas Klaipėdos rajone yra plečiamas. Jau šį mėnesį bus atidaryta didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Kuodžiuose, ji tenkins labiausiai Priekulės seniūnijos gyventojų poreikius.


Padeda išvengti piktnaudžiavimo
Aldona buvo nemaloniai nustebinta dėl tokios tvarkos. Tad kreipėsi į „Bangos“ redakciją, kad ir kiti rajono gyventojai sužinotų, kokia yra didelių gabaritų atliekų priėmimo tvarka. VšĮ „Gargždų švara“ juristė Asta Suškienė akcentavo, kad pagal Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus rinkliava už komunalines atliekas yra skaičiuojama būsto savininkui arba įgaliotam asmeniui. „Šiuo atveju ir į didelių gabaritų aikšteles atliekas gali pristatyti arba būsto savininkas, arba jo įgaliotas asmuo“, – akcentavo A. Suškienė. Šie nuostatai yra viešinami „Gargždų švaros“ tinklalapyje (IV skyrius, 12 punktas).
VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus paaiškino, kad tokia tvarka padeda išvengti piktnaudžiavimo atvejų. Pavyzdžiui, mokėtojas už šiukšles yra nekilnojamojo turto savininkas, tačiau jis būstą išnuomoja. O atliekų aikštelėse yra nustatytas priimamų padangų per metus skaičius: nuo nekilnojamojo turto objekto po 5 per metus. „Jei tokios tvarkos nebūtų, tai atvežtų padangas ir nuomininkas, sakydamas, kad gyvena tam ir tam bute, o po to dar atvažiuotų savininkas, kuris irgi nori priduoti padangas. Tad kiekis jau išeitų didesnis nei leidžiamas. Tam ir reikalinga tvarka, kontrolė“, – dėstė R. Martinkus ir A. Suškienė.
Anot jų, kai gyventojas atvyksta ir nori priduoti didelių gabaritų atliekas, operatorius patikrina programoje, ar tai savininkas, iš kokio objekto ir pan.


Rūšiavimo įpročiai stiprėja
Per 2023-iuosius metus jau maždaug 1 000 padaugėjo rink­liavos mokėtojų Klaipėdos rajone. Daugiausia naujų mokėtojų atsiranda Sendvario seniūnijoje, Gargžduose, o Judrėnuose, Veiviržėnuose išlieka panašus skaičius. „Pačių gyventojų atliekų rūšiavimo įpročiai vis stiprėja, džiaugiamės, kad į didelių gabaritų surinkimo aikšteles jau galime priimti padidintą kiekį statybinių atliekų, tekstilės, baldų ir pan. Tad fiksuojama vis mažiau atvejų, kai šalia bendrųjų konteinerių paliekamos didelių gabaritų atliekos. Tai džiugina. Dabar limituotas yra tik naudotų padangų pridavimas, tačiau šį klausimą taip pat bandome spręsti“, – kalbėjo „Gargždų švaros“ direktorius R. Martinkus.
Jei nebūtų minėtos nustatytos tvarkos, kad didelių gabaritų atliekos priimamos tik iš nekilnojamojo turto savininkų arba jų įgaliotų asmenų, tai kiltų rizika, jog atliekas pradėtų vežti ir iš kitų rajonų. O juk mokėtų tai rajono gyventojai už atliekų tvarkymą, dėl to būtina aiški tvarka ir jos laikymasis. „Daug kas turi vyresnių tėvų ir, kai susitvarko įgaliojimą, patys džiaugiasi. Juk tėvams reikia ir sąskaitas padėti apmokėti, ir vaistus išsirašyti, ir t. t. Po to patys gyventojai padėkoja, kad gerai išėjo, kai įgaliojimą susitvarkė“, – pastebėjo R. Martinkus. Anot jo, pavienių, bet būta atvejų, kai norima ir piktnaudžiauti, mat atvežęs šiukšles įgaliotas asmuo nežino nei mamos vardo, nei žmonos – tuomet situacija aiškinamasi. „Aišku, yra buvę, kad žmogus iš atokaus kaimo išsinuomoja priekabą, pasikviečia pagalbon kaimyną, atveža didelių gabaritų atliekas iki aikštelės, o įgaliojimo neturi, dokumentai nesutvarkyti. Tai sprendžiame kartu, kad kitąkart bent jau žinotų, jog viskas turi būti tvarkingai“, – dėstė pašnekovas. Juristė A. Suškienė pastebėjo, kad didžiausias tvarkymosi vajus gyventojus apima pavasarį ir prieš Kalėdas, tuomet pristatoma daugiausia didelių gabaritų atliekų.


Nebesiųs popierinių pranešimų
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių tinklas Klaipėdos rajone yra plečiamas. Jau šį mėnesį bus atidaryta didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Kuodžiuose, ji tenkins labiausiai Priekulės seniūnijos gyventojų poreikius.
Rinkliavos už atliekas mokėtojų nuo kitų metų sausio 1 d. laukia dar viena naujovė – nebebus siunčiama popierinių mokėjimo pranešimų. Tokios paslaugos atsisakoma, nes daug laiškų vis tiek nebūdavo nunešti iki adresatų. Dabar rinkliavos mokėtojai sąskaitas gaus elektroniniu paštu, taip pat galės gauti nuorodą, kur ir kiek apmokėti, trumpąja telefono žinute, galima bus jungtis ir prie savitarnos sistemos. Jei nė vienas iš šių būdų netenkina, galima užsukti ir į „Gargždų švarą“, kur sąskaita bus atspausdinta. „Dėjome daug pastangų, kad popierinės sąskaitos pasiektų gyventojus, tačiau ne visi paštininkai atlikdavo savo darbą, sąskaitų žmonės negaudavo gatvėmis, ypač Priekulės seniūnijoje, todėl nusprendėme keisti sistemą“, – aiškino R. Martinkus ir A. Suškienė.


Komentaras

Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro notarė Loreta MĖČIENĖ:

„Įgaliojimą patvirtina notaras. Kai ateina klientas, jam svarbu žinoti, kur jis tą įgaliojimą panaudos. Įgaliojimas nėra tvirtinamas „viskam“, svarbu žinoti, kam jis bus reikalingas. Įgaliojimo paskirtis yra tokia, kad pats asmuo tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, yra išvykęs, susirgęs, dėl garbaus amžiaus nebegali ir/ar nebenori aktyviai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, dėl to įgalioja asmenį jo vardu tuos veiksmus atlikti. Dėl įgaliojimo žmonės kreipiasi dažnai, tai yra paklausi paslauga. Dažnai įgaliojimo reikia, kai žmogus sulaukia brandaus amžiaus ir pats nebepajėgia tvarkytis elektroninės bankininkystės, bankinių dokumentų, sprendžiami klausimai ir dėl pensijos. Tačiau yra ir kitokių atvejų, pavyzdžiui, negali priduoti patys statybų, nes tiek neturi žinių, tad įgalioja kitą asmenį tai padaryti. Yra, kai žmonės užsienyje dirba, o nori kažką pirkti, parduoti čia, tai vėl reikalingas įgaliojimas. Įgaliojimas yra toks instrumentas, kuriuo įgaliotojas patiki įgaliotiniui atlikti tam tikrus veiksmus įgaliotojo vardu ir įgaliotojo naudai.
Nuo 2023 m. spalio 1 d. keitėsi notaro teikiamų paslaugų įkainiai. Tarp jų – ir notariškai tvirtinamų įgaliojimų įkainiai. Jei įgaliojimas rašomas tarp tėvų ir vaikų, tai 15 Eur, dar prisideda 21 proc. PVM, taip pat papildomai kainuoja notaro atliekamos patikros registruose. Nekilnojamojo turto registre tikrinamas turtas, gyventojų registre žiūrime fizinių asmenų duomenis, taip pat įvertinamas neveiksnių asmenų registras ir t. t. Tad kaina susideda iš kelių dalių. Vidurkis galėtų būti apie 25–30 Eur. Tačiau kai įgaliojimo reikia tarp asmenų, kurių santykis yra tolimesnis nei tėvai-vaikai, sutuoktiniai, seneliai, vaikaičiai, tai įkainis didesnis, jau prasideda nuo 36 Eur, dar prisideda PVM, visos patikros. Išeina maždaug per 50–60 Eur. Įvardinti tikslios sumos neįmanoma, nes kiekvienas atvejis individualus ir reikalaujantis skirtingo darbo krūvio, kuris tenka notarui.“


Agnė ADOMAITĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių