Didvyriškam lietuvių skrydžiui per Atlantą – 90
Šią liepos 15-ąją sukanka lygiai 90 metų, kai Steponas Darius ir Stasys Girėnas pakilo iš Niujorko Floyd Bennett Field oro uosto. Lėktuvas nuo Šiaurės Atlanto pakrantėje esančio aerodromo pakilimo tako atsiplėšė labai anksti ryte 6 val. 24 min. vietos laiku. Tuo metu tai buvo tik trečias transatlantinis ir, kaip numatyta, antras ilgiausias skrydis žmonijos istorijoje.
Sekmadienį S Dariaus memorialiniame muziejuje (Judrėnų seniūnija, Klaipėdos r.) numatomi įvairūs renginiai. (programa straipsnio pabaigoje)
Idėja skristi į Lietuvą kilo Steponui Dariui. Jis jau 1907 m., būdamas dešimties su šeima persikėlė į Jungtines Valstijas, kur dirbo brolių Wilburo ir Orville’io Wrightų parduotuvėje. Broliai Wrightai pirmieji pasaulyje atliko pilotuojamą skrydį 1903 m., kuris truko kiek trumpiau nei minutę. 1911 m. Steponas Darius taip pat tapo ir vieno iš brolių bandomųjų skrydžių liudininku. Būdamas paauglys taip pat ėmėsi konstruoti lėktuvų modelius, domėjosi aviacija. Ši aistra jo neapleido visą gyvenimą.
Vėliau 1917 m. Steponas Darius tampa Amerikos kariuomenės savanoriu, kariauja Prancūzijos fronte. Ten buvo apnuodytas dujomis, sprogusio artilerijos sviedinio skeveldra sunkiai sužeistas į nugarą. Už drąsą apdovanotas Purpurinės širdies ir Didžiojo karo už civilizaciją medaliais. Atvykęs į Lietuvą 1921 m. įstoja į karo mokyklą, ją baigęs gauna leitenanto laipsnį ir pradeda tarnauti karo aviacijoje bei savarankiškai skraidyti.
Stasys Girėnas 1917 m. taip pat įstoja į Jungtinių Valstijų kariuomenę kaip savanoris, tarnauja kariniame aerodrome Teksaso valstijoje. 1919 m. pasitraukęs iš karinės tarnybos, nusiperka lėktuvą ir skraido savarankiškai. Gavęs piloto ir mechaniko licenciją, vežioja keleivius, norinčius moko skraidyti. 1931 m. laimi Amerikos legiono aviacijos kuopos prizą už tiksliausią nutūpimą, sustabdžius lėktuvo variklį. Stasiui Girėnui priklausė ir pirmoji pasaulyje lietuvių taksi bendrovė, kurioje jis dirbo kasininku bei vairuotoju. Tačiau per Didžiąją depresiją, pasaulinę ekonimikos krizę 1929 m., firma bankrutuoja.
Abu lakūnai susipažįsta 1927 m., juos suvienija pomėgis skraidyti bei priklausymas tai pačiai Amerikos lietuvių bendruomenei. Tačiau tik praėjus penkeriems pažinties metams Steponui Dariui kyla mintis perskristi Atlantą. Tuo metu transatlantinių skrydžių populiarumas buvo stipriai išaugęs. Pirmasis buvo atliktas dar 1919 m., antrasis 1927 m., nors nesėkmingų bandymų buvo keliskart daugiau. Gavęs vienerius metus atostogų Lietuvos kariuomenėje, vykdamas į Valstijas Steponas Darius stebėjo ir prancūzo Charleso Lindbergho nusileidimą Paryžiuje 1927 m. Tai buvo tik antrasis sėkmingas transatlantinis skrydis. Greičiausiai tada lakūnas dar negalvojo, kad jam teks įgyvendinti trečiąjį.
Pasiruošimas skrydžiui truko apie vienerius metus. Už 3200 dolerių lakūnai nusiperka šešiavietį lėktuvą. Tam, kad juo būtų galima nuskristi iš Niujorko į Kauną, lėktuvą dar reikėjo gerokai patobulinti. Tam tikslui pasiekti buvo renkamos lėšos, organizuojamos aviacijos šventės Amerikos lietuvių bendruomenėse – Filadelfijoje, Baltimorėje, Lindene, Vorčesteryje, Bostone, Pitsburge ir kt.
Galiausiai pavyksta surinkti reikiamą sumą ir po kelių mėnesių, gegužės 6 d. įvyksta „Lituanicos“ krikštynos, o po dviejų dienų lėktuvas nusileidžia Niujorke. Vis dėlto gero oro pilotams teko laukti ilgiau nei du mėnesius. Paskutiniame Stepono Dariaus dienoraščio įraše liepos 13 d. trumpai konstatuojama: „Oras dar blogas“. Liepos 15 d. vis dėlto nusprendžiama skristi, nepaisant iš pietų Europos į šiaurę keliaujančių stiprių audrų.
Paskutinė žinia iš Dariaus ir Girėno lėktuvo – raštelis išmetamas virš Niufaundlendo salos, kuriame užrašyta: „Kelionė sekasi gerai.“ Liepos 17 d. Atlantą įveikusių lakūnų laukė visa Lietuva, tačiau lėktuvas nepasirodė. Apie vidudienį Kauną pasiekia telegrama apie netoli Soldino, Šiaurės Vokietijoje rastą sudužusį lėktuvą.
Iki šiol lakūnų žūties aplinkybės nėra iki galo aiškios. Nors sudaryta dvišalė Vokietijos – Lietuvos komisija paskelbė išvadas, kad lėktuvas avariniu būdu leidosi dėl variklio defektų, yra užfiksuoti keli apylinkių gyventojų liudijimai apie girdėtus šūvius. Viena iš tragiškos žūties priežasčių galėjo būti vokiečių nuogąstavimai dėl netoliese buvusios koncentracijos stovyklos atskleidimo, virš kurios lakūnai suko ratus. Kita vertus, audringi orai galėjo sumažinti kuro atsargos tiek, kad degalų likusioms trims skrydžio valandoms iki Kauno tiesiog neužteko. Dėl šios priežasties pilotai greičiausiai ieškojo vietos nusileisti. Kaip paaiškėjo vėliau – atlikus bandomuosius skrydžius virš tos pačios vietovės naktį su menku apšvietimu, miškas iš aukštai atrodo lyg puikiai nusileisti tinkanti pieva.
Tačiau nepaisant tragiškos žūties, patys lakūnai savo testamente rašė, jog ir tuo atveju, jei skrydis nepavyktų, „Lituanicos“ kelionė vis tiek būtų sėkminga: „Lituanikos laimėjimas tegu sustiprina jaunųjų Lietuvos sūnų dvasią ir įkvepia juos naujiems žygiams. Lituanikos pralaimėjimas ir nugrimzdimas į Atlanto vandenyno gelmes tegu auklėja jaunų lietuvių atkaklumą ir ryžtą, kad Sparnuotasis Lietuvis būtinai įveiktų klastingąjį Atlantą Tėvynės Lietuvos garbei!“ Tačiau savo skrydį lakūnai suprato ne tik kaip Lietuvą garsinantį žygį, bet tuo pačiu ir kaip reikšmingą mokslinį bandymą: „Būtinai reikia (…) prisidėti prie bendro darbo – tirti dar mažai žinomas Žiemių Atlanto vandenyno oro sroves (…). Mes, gyvendami tokiais laikais, kada orą stengiamasi panaudoti žmonijos reikalams, laikome savo pareiga tautos vardu tą darbą garbingai atlikti.“
Įdomu, jog šie testamento žodžiai, iš tiesų, rado atgarsį – jau po dvejų metų kitas lietuvių lakūnas Feliksas Vaitkus dar kartą įveikė Atlanto vandenyną, tačiau dėl prastų oro sąlygų taip pat buvo priverstas leistis, šį kartą Airijoje. Tam, kad dar vienas lietuvis ryžtųsi įveikti Atlanto vandenyną teko laukti dar beveik 90 metų. Balandžio 26 d. Aurimas Valujevičius po 120 d. dienų irklavimo sėkmingai pasiekė Majamio uosto Floridoje krantus ir tapo dar vienu lietuviu sėkmingai įveikusiu Atlanto vandenyną.
Augustas KALINAUSKAS
Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.: S Dariaus memorialinis muziejus (Judrėnų seniūnija).
Lituanica skrydžiui 90
2023-07-16 (sekmadienį) Dariškėje PROGRAMA
*Klaipėdos r., Judrėnų sen., Stepono Dariaus gimtinėje
10.00 Mugė su liaudiškos muzikos kapelomis
11.00 Sportinės varžybos (krepšinis 3×3, tinklinis, rankų lenkimas)
11.00 Dviračių žygis: medalio atvežimas iš Girėno tėviškės į Dariškę
(juo apdovanoti Darius ir Girėnas Žemaičių 800 m. proga)
11.00 Šv. mišios Dariškėje
12.00 Valanda su Atlanto nugalėtoju Aurimu Valujavičiumi
12.00 Vėliavos nešimo akcija ,,Mūsų darbai Dariui“
13.00 Iškilmingas minėjimas, skirtas ,,Lituanicos“ skrydžio 90-ečiui
14.00 – 17.00 Aviacijos šventė (istorinio lėktuvo ,,Bellanca“ ir akrobatinio
skraidymo grupės ,,Anbo“ pasirodymas. Istorinių orlaivių „Nieupor 24“ ir
brigadyr L-60 pristatymas – parodomieji skrydžiai. Akrobatiniu lėktuvo
„Rans S10“ ir ultralaito „Storm 280“, bei kiti aeroklubų parodomieji
skrydžiai. Skrydžio sklandytuvais per Europą: „Lietuva -Portugalija“
pristatymas. Oro balionas, parašiutininkų šuoliai, aviamodeliai ir kiti
siurprizai).
14.30 Dviratininkų pasitikimas Medalio atvežimas
17.00 Koncertuoja Kėdainių krašto liaudiškos muzikos kapelos
,,Vilainiai“ ir ,, Beržynėlis“
19.00 Alytaus raj. Punios liaudiškos muzikos kapela ,,Punelė“
20.00 Grupė ,,Vairas“
21.00 Atlikėjai Irena Starošaitė ir Žilvinas Žvagulis
22.00 Akrobatinio skraidymo grupės ,,Anbo“ vakarinis pasirodymas
22.20 Atlikėjai Irena Starošaitė ir Žilvinas Žvagulis
23.00 Grupė ,, Žemaitukai“
24.00 Lazerių šou
