Didžiausia Trispalvė atskleidė ir gargždiškių likimus

Gargždiškė Žaneta nuotrauką su meru B. Markausku prie Trispalvės išsivežė į Angliją kaip prisiminimą apie gimtinę, švenčiančią Kovo 11-ąją.

Gargžduose pirmąkart Kovo 11-osios išvakarėse ant Klaipėdos rajono savivaldybės pastato išskleista milžiniška Trispalvė: 4,5 metro pločio ir net 31 metro ilgio. Ši vėliava tarsi simbolis Gargždų miesto istorinei atminčiai, įvairių kartų patirčiai.

Pareiga istoriniam tęstinumui

17 kg sveriantis ypatingas krovinys kovo 10 d. atkeliavo iš Telšių rajono siuvyklos. Bendras vėliavos plotas – apie 135 kvadratiniai metrai. Tai didžiausia Trispalvė, kuri buvo iškelta Vakarų Lietuvoje minint Nepriklausomybės atkūrimo akto 30-ąsias metines. Šios iniciatyvos autorius – jauniausias Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Vytautas Butkus. Pasak iniciatoriaus, Nepriklausomoje Lietuvoje užaugusi karta laisvę gavo tarsi dovaną, bet tai ir įpareigojimas ją saugoti, gerbti, stiprinti. „Man atrodo, jog labai svarbus yra istorinis tęstinumas, įvairių kartų dermė“, – įsitikinęs Tarybos narys. Jis prisiminė, kad Savivaldybės pastato vietoje smetoninėje Lietuvoje stovėjo Blagnių šeimos namai, iš kurių 1944 m. rudenį dviračiu į Vakarus pasitraukė jų sūnus Petras. Vėliau savo dienoraštyje jaunasis gargždiškis rašė, kaip jam, septyniolikmečiui, buvo nepakeliamai sunku palikti gimtinę. „Paskutinį kartą su ašaromis apžvelgdamas Minijos vingį jis retoriškai klausė: už ką, kodėl jam reikia bėgti iš savųjų mylimų Gargždų? Tačiau vaikinas jau žinojo 1941 m. sovietų teroro pasekmes. Jis puikiai suprato, kad grįžus sovietams ir paties laukia gūdi tremtis. Gargžduose vaikinas buvo aktyvus nepriklausomos Lietuvos jaunimo organizacijų narys. Simboliška, kad Savivaldybės aikštėje būtent didžiausios Trispalvės akivaizdoje Kovo 11-osios vakare apdovanoti pilietiškiausi ir kūrybiškiausi rajono jaunuoliai. Tai pagarba ir visiems mūsų buvusiems jaunosios kartos tėviškėnams, kurie dėl sovietinių represijų turėjo palikti Tėvynę su viltimi, jog laisva Lietuva bus atkurta“, – savo iniciatyvos ištakas atskleidė V. Butkus.

Beje, P. Blagniui likimas lėmė gyvenimą praleisti Didžiojoje Britanijoje. Tačiau jis spėjo pamatyti ir nepriklausomą Lietuvą. Po nepriklausomybės atkūrimo šviesios atminties Petras lankė savo gimines Gargžduose, visada domėjosi savo gimtinės permainomis.

Emigrantė fotografavosi prisiminimui

Neeilinę vėliavos išskleidimo ceremoniją filmavo kelios Lietuvos televizijos, vėliau žinių laidose buvo parodyti siužetai. Reportažams aikštėje prie fontano pakalbinti gargždiškiai džiaugėsi, kad mieste stiprėja valstybinių švenčių tradicijos, atsiranda naujos. „Tokios didelės vėliavos būtent ant Savivaldybės pastato dar nebuvome regėję. Tačiau Kovo 11-oji – neeilinė šventė. Mes esame gargždiškiai, gražūs žmonės ir mūsų darbai gražūs“, – į televizijos kamerą žemaitiškai šnekėjo senjorė. Atsiskleidė ir žurnalistų pakalbinto miestiečio Viktoro Stalmoko kūrybiškumas: jis padeklamavo savo sukurtą eilėraštį Kovo 11-ajai. Stebint didžiausios Trispalvės pakėlimo darbus aikštėje korespondentai pakalbino ir Trečiojo amžiaus universiteto aktyvią narę, buvusią istorijos mokytoją Vidą Petrauskienę. „Gaila, kad dėl gripo epidemijos negalėjome įvykdyti unikalaus sumanymo: Kovo 11-ajai surengti visuotinio protų mūšio Kultūros centre. Tačiau labai didžiuojuosi vieno iš geriausių savo mokinių Vytauto Butkaus pasiūlyta didžiausios Trispalvės idėja. Matau, kad istorijos pamokos tikrai nenuėjo veltui.“

Milžiniška valstybinė vėliava ant Savivaldybės pastato buvo skleidžiama daugiau nei dvi valandas: reikėjo apklijuoti aštrias palanges, atlikti sutvirtinimus, nes šventės dieną buvo prognozuojamas labai stiprus vėjas. Vėliavą padėjo iškabinti ir Savivaldybės, ir bendrovės „GT transport“ darbuotojai. Vos tik vėliava buvo pritvirtinta prie rajono Savivaldybės mero Broniaus Markausko priėjusi moteris paprašė kartu nusifotografuoti. „Noriu atminimui iš savo gimtojo miesto. Rytoj šventėje jau nebūsiu, išvažiuoju į Angliją“, – prisipažino Žaneta. Taigi emigracijos keliai įvairioms gargždiškių kartoms – platūs.

Nuo Savivaldybės pastato vėliava buvo nukabinta  kovo 12 d. Savivaldybės atstovų teigimu, planuojama, kad didžiausia Vakarų Lietuvoje Trispalvė ateityje bus naudojama Gargždų miesto šventėse, galbūt ir seniūnijų renginiuose.

Rasa LEILAITĖ

Aut. nuotr.