Dovanoti naminį gyvūną reiškia įpareigoti
Pastaruoju metu tapo madinga įvairių švenčių proga dovanoti naminius gyvūnus. Žinoma, nauji šeimos nariai suteikia daug džiaugsmo bei gerų emocijų, bet ar susimąstoma, kas bus po to, kai išblės dovanojimo džiaugsmas?
Svarbu – atsakomybė
Dalis žmonių net nepagalvoja, kokia atsakomybė tenka, kai dovanų gauni naminį gyvūną. Kol jis mažas, žinoma, yra mielas, mylimas ir ypatingas. Tačiau gyvūnai užauga, keičiasi ir kartais augintinių savininkams nelieka nieko kito, kaip tik skambinti į prieglaudą. Kiti elgiasi itin blogai: tiesiog išmeta mylėtą augintinį.
Kaip teigė VšĮ „Linksmosios pėdutės“ savanorė Simona Šakinytė, ypač prieš Kalėdas pagausėja žmonių, norinčių dovanoti gyvas dovanas artimiesiems. „Tokios dovanos suteikia didelį šventinį džiaugsmą, bet praėjus laikui, susidūrus su realybe, rūpesčiais ir t. t., gyvūnui pradedama ieškoti naujų namų arba, dažniausiu atveju, jie atvežami į prieglaudas.
Prieš dovanodami gyvūną mes turime suprasti, kad tai yra ne tik grožis, jaukumas ir meilė, bet ir atsakomybė bei didžiulės išlaidos. Tik pats žmogus žino, ar jis šiuo metu turi pakankamai laiko skirti savo naujam šeimos nariui, ar turi pakankamai lėšų atsakingai rūpintis juo visą likusį gyvenimą, kuris trunka apie 10–15 metų, o kartais ir ilgiau. Tai yra be galo svarbus sprendimas. Todėl mes, „Linksmosios pėdutės“, dovanai gyvūnų ir neatiduodame“ , – aiškino savanorė.
Augintiniai kartais grįžta
Paklausta, ar atsiranda tokių, kurie gyvūnus iš prieglaudos pasiima norėdami juos padovanoti vaikams ar draugams, bet to nesakydami, Simona neslėpė, kad tokių atvejų yra pasitaikę, ir gyvūnas pas juos grįžo atgal.
„Tėvai, kurie nori gyvūną dovanoti vaikui, pirmiausia turi suvokti tai, kad gyvūnu rūpinsis ne vaikas, o jie patys, ir kad gyvūnas nėra žaislas, kad vaikas negalės su juo elgtis kaip panorėjęs, kad turės gerbti jo privatumą, jo norą nebūti kartu ir panašiai“, – kalbėjo Simona.
Pasiteiravus ar pasitaiko, kad prieglaudoje nebelieka vietos naujiems gyventojams, savanorė atsakė, kad jų prieglauda gyvūnų nemigdo, todėl vietos atsiranda tik tada, kai kuris nors globotinis išvyksta į naujus namus. „Be to, mes turime gana mažas patalpas, todėl būna, kad tą dieną atvykęs globotinis iškart negali patekti pas mus, kad jam tenka palaukti. Tie, kurie supranta, kad laukti verta, nes pas mus jam bus suteikta visapusiška globa, tie laukia. Kartais mes patys parsinešame gyvūnus į savo namus laikinai globai. Šiuo metu ir aš, ir mano sesuo turime po laikiną globotinį namuose“, – šypsojosi pašnekovė.
Nuotraukose – laimingi keturkojai
S. Šakinytė džiaugėsi, kad šventiniu laikotarpiu prieglauda sulaukė gausybės dovanų. Žmonės aukoja nemažai. Paklausta, kokia kalėdinė dovana įsiminė labiausiai, pašnekovė pabrėžė, kad svarbiausios – ne materialinės dovanos.
„Prieš savaitę feisbuko profilyje paprašiau pasidalinti mūsų buvusių globotinių nuotraukomis, kaip gi jiems sekasi šiandien. Sulaukėme netoli šimto linkėjimų iš įvairiausių miestų ir net pasaulio šalių. Daugybė nuotraukų iš laimingo mūsų keturkojų gyvenimo. Geresnės dovanos net nesugalvotum“, – džiaugėsi „Linksmųjų pėdučių“ savanorė.
Robertas MACIUS
Šiūparių pagrindinės mokyklos dešimtokas
Vytauto BUTKAUS nuotr.
