Dovilų „kurorto“ šventę įkvėpė istorija ir gamta
Priešpaskutinį vasaros šeštadienį Dovilų bendruomenė ir Klaipėdos rajono etninės kultūros centras pakvietė į pirmąją „kurorto“ šventę skirtingose erdvėse. Tris renginius siejo vandens motyvas. Vieni pramogavo gražiai įrengtame paplūdimyje prie Dovilų I karjero kartu su pirtininkais ir žvejais mėgėjais, kiti dalyvavo tapybos darbų parodos „Virš bangų“ atidaryme, treti klausėsi mėgstamų atlikėjų.
Neįprasta renginio erdvė
Veronika Grišanovaitė-Veto apstulbo praėjusį šeštadienį atvykusi į Dovilų „kurorto“ šventę – Dovilų I karjero paplūdimį. „Grojo muzika, su maudymosi kostiumėliais vaikštinėjo moterys, o aš, pasipuošusi klasikiniu apdaru, galvojau, kur patekau, – „Bangai“ prisipažino iš emigracijos Amerikoje pasisvečiuoti atvykusi buvusi doviliškė Veronika. – Amerikoje tokių švenčių nebūna.“
Karštą besibaigiančios vasaros šeštadienį jaukiame, erdviame paplūdimyje šurmuliavo išskirtinė miestelio šventė, vidurdienį prasidėjusi dviem renginiais: šeimų ir draugų žūklės bei vanojimo varžytuvėmis. Žvejai mėgėjai su meškerėmis apspito vandens telkinį, o pirtininkai laukė pirčių mėgėjų. Vieni kaitinosi pirtyse ir mėgavosi jų malonumais, mirko kubiluose, o kiti pliuškenosi karjero vandenyje. Ant smėlio paskutinius vasaros saulės spindulius gaudė jaunos šeimos su vaikais, žvalgėsi garbaus amžiaus renginio dalyviai. Į Dovilų „kurorto“ šventę atvyko nemažai žmonių neįgaliųjų vežimėliais. Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė pasistengė, kad neįgaliesiems būtų įrengtas patogesnis nusileidimas prie vandens, taip pat persirengimo kabina.
Šventės dalyvius pasitiko Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, kurie mokė, kaip saugiai elgtis prie vandens, o įvykus nelaimei gelbėti skęstantįjį, priminė ir saugaus elgesio su ugnimi taisykles.
Tapatybės paieškos
Į šventę gausiai susirinko Dovilų seniūnijos žmonės, taip pat daupariškiai, gargždiškiai, klaipėdiškiai ir kitų vietovių gyventojai. Ne tik emigrantė Veronika stebėjosi renginio vieta – ir daugiau dalyvių pirmą kartą sužinojo apie šį gražų Dovilų seniūnijos kampelį. Visgi ne vieną intrigavo šventės pavadinimas. „Nesame kurortas, bet turime jo požymių“, – šyptelėjo Klaipėdos rajono etninės kultūros centro direktorius Jonas Tilvikas. Anot jo, miesteliai švenčia savo gimtadienius pagal tai, kada istoriniuose šaltiniuose paminėtas jo vardas. „Dovilai neturi aiškios datos – pulsuojanti mūsų miestelio istorija, – dėstė centro vadovas. – 20 amžiaus pradžioje čia nutiesus siaurojo geležinkelio liniją, miestelyje atgijo ekonominis, socialinis gyvenimas. Ūkininkai vežė produkciją į turgų, klaipėdiškiai ir patys važiavo čia jų nusipirkti, pasimėgauti gamta – buvo gražus sodas, taip pat užkąsti, nes miestelyje veikė kelios užeigos. Mūsų miestelis gražėja – sutvarkyta karjero pakrantė, taigi atsirado kurorto požymių. Poilsiavietė atgimsta – motyvas kartojasi.“ Dovilų „kurorto“ šventė – tai miestelio tapatybės paieškos. Ir gyventojų – jie susirinkę iš įvairių regionų.“ Doviluose daug įvairių švenčių surengta – folkloro ansamblių ir kitų, bet „kurorto“ šventė – pirmoji.
Vantų muzika
Gargždiškė Liucija puikiai jautėsi nusimaudžiusi „Lietaus“ pirtyje – šioje stacionarioje pirtyje ji lankosi kiekvieną savaitę. Nepraleido progos pasimėgauti jos malonumais ir šventės dieną. Dar tikėjosi patirti pirtininkų dovanojamą sausą relaksacinį masažą, kurį atliko Gargždų pirtininkų klubo nariai. Visi galėjo stebėti, kaip ant gulto po antklode gulintį vyriškį du pirtininkai švelniai tapšnojo keturiomis vantomis. „Tai sausas relaksacinis masažas“, – atskleidė pirtininkas Sigitas Girtas. „Arba vantų muzika“, – šypsojosi pirtininkas Aidas.
Organizuoti pirties renginį „Vantos lapas“ buvo patikėta Gargždų pirtininkų klubui, gyvuojančiam 20 metų. Pernai jo nariai čia jau buvo surengę pirties šventę – žmones tai domino, todėl ryžosi organizuoti ir šiemet. „Gargždų pirtininkų klubas – seniausias Vakarų Lietuvoje, – patikino jo įkūrėjas Darijus Rimdeika. – Mūsų misija – švietėjiška. Norime paneigti įvairius mitus, kaip antai, kad pirtyje reikia sėdėti nieko neveikiant ir kentėti. Ne, pirtyje žmogus turi mėgautis įvairiomis procedūromis.“ „Gera pirtis – tai lengvas garas, kai sušyla ir atsipalaiduoja raumenys, sąnariai – žmogus puikiai jaučiasi“, – antrino pirtininkas Alvydas Končius. Lietuviškoje pirtyje turi būti tam tikras garo ir temperatūros santykis. Jose žmonės vanojasi, atliekamos druskos procedūros. Pirtininkai patys riša vantas iš beržų, ąžuolų, drebulių, liepų šakų, žolynų ir net sibirinių kėnių ar kadagių.
Prizai pirtininkams ir žvejams
Renginio vedėja Loreta Piaulokaitė-Motuzienė į sceną pakvietė varžytuvių nugalėtojus. Vanojimo varžytuvėse dalyvavo 6 pirtininkai – profesionalai ir mėgėjai. Jų darbą pagal nustatytus kriterijus vertino komisija. Pirmoji vieta pripažinta Linui Bružui, antroji – Matui Šalčiui, trečioji – Aleksandrui Pachomovui.
Šeimų ir draugų žūklės varžybas, kuriose dalyvavo 30 komandų, organizavo Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro žvejybos būrelio vadovas Raimondas Jocys. Pirmoji vieta atiteko 3 678 g žuvies ištraukusiai komandai „Žvejybos mėgėjai“. Antroji – Mikalauskų komandai, kurios laimikis – 2 690 g, o trečioji – Mariaus Jakavičiaus komandai „Gaudyk“, kuri sugavo 2 149 g vandens gėrybių.
Dovilų „kurorto“ šventė tęsėsi iki pusiaunakčio. Koncertinė programa – skirtingų skonių žiūrovams. Pirmoji Dovilų „kurorto“ šventė baigėsi ir jau užsiminta apie smagų renginį kitą vasarą.
Virginija LAPIENĖ
Autorės ir Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.
