Doviluose „Saga apie Lietuvą“ – šaukinys emigrantams sugrįžti

Unikaliai parodai iš įvairių šalių surinkta 1,5 milijono sagų

A. VALAIČIO nuotr.: žurnalistė, fotomenininkė L. Valatkienė ir kultūrologas V. J. Juška, Valstybės dienai planuodami parodą „Saga apie Lietuvą“, Doviluose lankėsi per ukrainiečių Velykų ir lietuvių Atvelykio šventę, vykusią balandžio viduryje Etnokultūros centro kiemelyje.

Aprangos paprasčiausios detalės – sagos – dažniausiai nepastebime tol, kol ji nepradeda kyboti ant vieno siūlo. Tiesiog nesulaukusi adatos dygsnio ji iškrenta mums net nepastebėjus. Toks praradimas sukelia rūpestį: reikia sagos ieškoti arba keisti drabužyje jas visas, kad derėtų.


Ar žmogus gali būti lyg saga: nepastebimas tol, kol visada yra savo vietoje, savo krašte? O kiek jų ten, svečiose šalyse, išsibarsčiusių? Ir kada jie suvoks prasmę grįžti į savąją vietą, į savuosius gimtinės namus? Ar skaudi lietuvių emigracija neverta sagos (išvertus iš senosios skandinavų kalbos saga reiškia epinį pasakojimą)? Ši realistiškai filosofinė tema naudojant sagos vaizdinį tyrinėjama žurnalistės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės kūrybiniame projekte „Saga apie Lietuvą“. Autorė akcentuoja, kad paroda tikrai ne apie sagas, kaip kažkam gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ši paroda – apie mus, lietuvius, išvykusius laimės ieškoti svetur, bei apie mus, likusius čia, Lietuvoje.


Potyris – paralelė su ukrainiečiais
Valstybės dienos proga Doviluose pristatomas žymios fotomenininkės L. Valatkienės kūrybinis projektas „Saga apie Lietuvą“ tyrinėja bene aktualiausią šiandienos Lietuvos prob-lemą – gyventojų emigraciją. Pagrindine išraiškos priemone šiame meniniame projekte tapo saga.
„Per paprastą sagą siekiu įtvirtinti universalų pasakojimą. Projekto tikslas – iškelti sau ir visuomenei Lietuvos piliečių emigracijos klausimą, įvairiomis meninės raiškos priemonėmis paanalizuoti minėtą problemą ir paskatinti visuomenę diskusijai. Šis projektas apie mus – Lietuvos gyventojus ir pasaulio lietuvius, tai mūsų šaukinys, raginantis grįžti emigrantus namo“, – sakė L. Valatkienė.
Simboliškas sutapimas, kad planuodami parodą Doviluose minėto projekto bendraautoriai fotomenininkė L. Valatkienė ir kultūrologas, Australijos ir Pasaulio lietuvių bendruomenių veikėjas Vytautas Jonas Juška Etnokultūros centre apsilankė ir susitiko su direktore Lilija Kerpiene aptarti organizacinių detalių dar balandžio viduryje, lietuvių Atvelykio ir ukrainiečių Velykų šventės metu. Pasitaikius progai Lilija ir Vytautas apžvelgė šio renginio edukacijas, juos sujaudino šventės idėja Etnokultūros centro kieme bendrystei pakviesti tiek vietinius gyventojus, tiek ukrainiečius, patyrusius agresorės Rusijos karo sukeltus baisumus. Šiame kontekste iškyla dar viena jautri potekstė: lietuviai renkasi emigraciją laisvu noru, ukrainiečiams tenka patirti priverstinės „emigracijos“ karčią pabėgėlių dalią.


Net muziejinės vertybės
Meninio projekto iniciatoriai L. Valatkienė ir V. J. Juška, norėdami įgyvendinti savo kūrybinį sumanymą, 2018-ųjų gruodį socialiniuose tinkluose paskelbė sagų rinkimo akciją. Kurti šią instaliaciją Lilija planavo dvejus metus, per kuriuos siekta surinkti 1,35 mln. sagų – tiek, kiek Lietuvos gyventojų per trijų dešimčių Nepriklausomybės laikotarpį paliko savo šalį. Tačiau jau per 10 mėnesių buvo surinktas rekordinis kiekis – 1,5 mln. sagų. Jas siuntė lietuviai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Vokietijos, Švedijos, Bulgarijos, Australijos, JAV, Anglijos, Škotijos, Kanados ir kt. šalių. Gausybėje įdomių sagų pasitaikė ir istorinių garsių asmenybių sagų net su aprašymais. Kelias istorines sagas projektui „Saga apie Lietuvą“ tuomet patikėjo JAV gyvenanti 106 metų Maironio dukterėčia dramaturgė, vaikų rašytoja, visuomenės veikėja Danutė Lipčiūtė-Augienė. Ilgaamžės Danutės, prieš karą pasitraukusios į JAV, atsiųstų sagų siuntinėlyje buvo dar kelios sagos, vertos vadinti muziejinėmis vertybėmis. Tai – Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio (Putvio) dukros, moterų Šaulių vadės Onos Putvinskaitės-Tercijonienės uniformos sagos ir lietuvybės puoselėtojo, poeto, kunigo (Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjusio kartu su Baliu Sruoga) prof. Stasio Ylos odinė palto saga.
Istorines sagas projekto autorė L. Valatkienė padovanojo Maironio lietuvių literatūros muziejui Kaune.


Siuvo lyg verdami rožančių
Projektui reikalingas sagas aktyviausiai rinko Punsko (Lenkijos Respublika), Plungės, Panevėžio, Kauno, Šilutės, Mažeikių, Radviliškio ir Trakų miestai. Didžiausią vieną sagų siuntinį atsiuntė Mažeikių gyventojai: jame buvo surinkta per 65 tūkstančius. Daugiausia surinkta baltos, juodos ir rudos spalvos sagų.
„Taigi, projektui sukaupėme 1 milijoną 500 tūkstančių sagų, dalis jų susiūtos ant 7 darbo drabužių, simbolizuojančių žodį Lietuva. Meniškai transformuoti darbo drabužiai, simbolizuojantys darbingą Lietuvą, ir emigrantų šeimose gimusių kūdikių drabužėliai, taip pat siuvinėti sagomis, įprasmina ne tik viešųjų ir privačių erdvių dialogą ar konfliktą, bet kalba apie istorinį, kultūrinį ir socialinį palikimą“, – samprotauja fotomenininkė L. Valatkienė.
Pasak instaliacijos kūrėjos, čia nėra nereikšmingų detalių. Kiekvienam, prisilietusiam prie šio pasakojimo, leidžiama pasijusti tos istorijos subjektyvaus ir asmeninio patyrimo dalimi. Surinktas sagas prie darbo drabužių kantriai ir ilgai siuvo Trakų rajono neįgalieji, tie, kurie liko tėvynėje, nes likimas taip lėmė, negalia prikaustė ir neleido emigruoti. „Siuvo sagas lyg verdami rožančių, lyg maldą kalbėdami už kiekvieną žmogų. Saga – žmogus, saga – žmogus…“ – kūrybos procesą jautriai apibūdina Lilija.
Prie meninių objektų sukūrimo prisidėjo ir šalies mokyklų moksleiviai, kultūros įstaigos, bendruomenės. Tokiu būdu projekte dalyvavo apie 500 dalyvių.
Meninei instaliacijai „Žmogus – saga“ giluminę prasmę suteikia šios idėjos autorės L. Valatkienės ir dailininko Vlado Merečinsko sukurtas emigracijos žemėlapis iš sagų ir unikalus, įspūdingo dydžio rašytojos Žemaitės portretas.


Semti rieškučiomis ir suprasti
Valstybės dieną, liepos 6-ąją, 16 val. atėjusiuosius į parodos „Saga apie Lietuvą“ atidarymą nustebins Dovilų etnokultūros centro salėje ant scenos iš sagų suformuota „emigracijos sala“. Šios instaliacijos tikslas – pasėmus rieškučiomis sagas pajusti, suskaičiuoti ir įsivaizduoti emigracijos skaičius, kurie po tokio veiksmo ir diskusijų nebeatrodys vien plika statistika. Edukaciją „Lietuviais esame mes gimę“ ves Globalios Lietuvos 2019 m. apdovanojimų „Už sugrįžimą pokyčiams regionuose ir lietuvybės saugojimą kultūriniais pasakojimais“ laureatas, kultūrologas V. J. Juška ir pati menininkė L. Valatkienė.
Netradicinių meninių raiškų fone taip pat bus demonstruojama Lilijos meninių fotografijų paroda „Neparadinė Lietuva“. Šioje fotografijos kelionėje galima pajusti pulsuojančią melancholiją, susikaupusį liūdesį, sielos skausmą, pridengtą gamtos triumfu.
Už šį kūrybinį projektą bendraautoriai L. Valatkienė ir V. J. Juška 2020 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Biržų rajono savivaldybės sprendimu įvertinti Antano Macijausko premija.
Dovilų etnokultūros centre parodos „Saga apie Lietuvą“ ekspozicija veiks iki rugsėjo 9 d. Kūrybinio projekto partneris yra Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija.

Parengė Vilija BUTKUVIENĖ
Organizatorių nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių