Dozė informacijos apie skiepus

Lietuvoje vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 11 užkrečiamųjų ligų. Klaipėdos rajone kasmet paskiepijama 96–97 proc. vaikų, kuriems pagal amžių priklauso atitinkamos vakcinos. Tačiau yra ir tokių tėvų, kurie neleidžia skiepyti savo atžalų. Jiems nė motais ir tai, kad jų neskiepytas vaikas gali prarasti galimybę lankyti valstybinį darželį.

Yra kategoriškai atsisakančiųjų

„Nuo tuberkuliozės, virusinio hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir B tipo Haemophilus influenzae bakterijos sukeltų susirgimų vaikai skiepijami nemokamai. Visus 6–7 metų vaikus prieš mokyklą reikia revakcinuoti nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito bei difterijos, stabligės, kokliušo“, – informavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Tamašauskė.

„Sveikatos apsaugos ministras įsakymu papildė Lietuvos higienos normą HN 75:2010 punktu, nustatančiu, kad vaikas, nepaskiepytas pagal nustatytą nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudonukės ir poliomielito nebus priimamas į ikimokyklinę ar priešmokyklinę ugdymo įstaigą nuo 2016 m. sausio 1 d.“, – priminė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė G. Tamašauskė.

Nors neskiepytiems vaikams kyla grėsmė negauti vietos valstybiniuose darželiuose, anot Gargždų šeimos medicinos klinikos Skiepų apskaitos kabineto bendrosios praktikos slaugytojos Reginos Kontrimienės, yra dalis tėvų, kurie kategoriškai atsisako skiepų. „Rugsėjį atsisakė 6, liepą, birželį – po 1, gegužę – net 9, vasarį – 6.  Jie muša mūsų bendrą paskiepytų vaikų imunizacijos lygį. Tačiau džiaugiamės, kad, palyginti su visa Lietuva, nesame prie paskutiniųjų, esame vieni iš pirmaujančių“, – džiaugėsi R. Kontrimienė. Jos duomenimis, per mėnesį visame Klaipėdos rajone yra paskiepijama 260–280 vaikų, kartais skaičius perkopia ir per 300.

Pašnekovė pastebėjo tendenciją, kad dažniau atsisakoma skiepų, kai per televiziją rodomos laidos, kuriose pasisakantys įvairūs veikėjai ragina neskiepyti vaikų, neretai žiūrovai būna ir dezinformuojami. „Mamos taip pat aktyviai naršo internete – visko prisiskaito“, – replikavo bendrosios praktikos slaugytoja.

Dėmesys – pneumokokinei infekcijai

Šių metų naujovė – nemokamai skiriami pneumokokinės infekcijos skiepai. LR sveikatos ministerija, atsižvelgdama į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, įtraukė skiepijimus pneumokokine infekcija į nacionalinį vaikų skiepų kalendorių ir nuo šių metų spalio mėnesio šia vakcina nemokamai (valstybės lėšomis) pradedami skiepyti 2 mėn., 4 mėn., 12–15 mėn. amžiaus vaikai. Pagal vaikų skiepų kalendorių nuo 2014 m. spalio 1 d. skiepijami kūdikiai, kuriems šių metų spalio 1 d. ir vėliau sueis du mėnesiai (gimę ne anksčiau kaip šių metų rugpjūčio mėnesį).

Pneumokokinė infekcija – tai viena iš dažniausių pneumonijų bei viduriniosios ausies uždegimų priežastis. Pneumokokai gali sukelti meningitą, anginą bei kitas ligas. Nuo šios infekcijos dažniausiai kenčia kūdikiai bei ikimokyklinio amžiaus vaikai. Paskiepijus kūdikį bei laikantis patvirtinto skiepų grafiko, imunitetas (apsauga nuo šios bakterijos sukeliamų ligų) išlieka nuo 5 iki 10 metų.

Stabligės vakciną reikia kartoti

Anot Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės G. Tamašauskės, vidutiniškai registruojama po 2 stabligės atvejus per metus, kiek daugiau atvejų užregistruota 2003 m. ir 2005 m. − po 4. „Per pastaruosius 10 metų iš 20 suaugusiųjų, susirgusių stablige, 8 mirė. Skiepai nuo stabligės skiriami 6–7 metų vaikams ir 15–16 metų paaugliams, tačiau ir suaugusiesiems reikėtų kartoti skiepus nuo difterijos ir stabligės kas 10 metų. Todėl 26 metų asmuo turėtų pasiskiepyti palaikomąja doze ir tai kartoti kas 10 metų. Norintiesiems pasiskiepyti vakcina nuo stabligės reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Skiepai nuo stabligės finansuojami valstybės lėšomis“, – informavo G. Tamašauskė.

Dar viena gyvybei pavojinga liga – tuberkuliozė. Nuo šios infekcijos labai svarbu apsaugoti mūsų mažylius. Dėl to jau 2–3 gyvenimo parą naujagimiai yra skiepijami tuberkuliozės (BCG) vakcina. Ši vakcina neapsaugo nuo užsikrėtimo ar ligos vystymosi ateityje, tačiau padeda išvengti sunkių mirtinų ligos formų (pavyzdžiui, tuberkuliozinio meningito).

Ponas gripas – čia pat

Šiuo metų laiku patys aktualiausi skiepai nuo gripo. Pastarųjų Gargždų šeimos medicinos klinika dar neturi, tačiau apie spalio 15 d. ketina gauti. „Rekomenduojame skiepytis padidėjusios rizikos grupės asmenims: vaikams iki 5 metų, vyresniems nei 65 metų gyventojams, vaikams ir suaugusiesiems, sergantiems lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligomis, bronchine astma, medžiagų apykaitos sutrikimais. Informaciją apie skiepus, jų sudėtį, šalutinį poveikį suteiks jūsų šeimos gydytojas“, – akcentavo G. Tamašauskė.

Gargždų šeimos medicinos klinikos Skiepų apskaitos kabineto bendrosios praktikos slaugytoja R. Kontrimienė prisiminė, jog praėjusį sezoną turėjo 470 nemokamų vakcinų nuo gripo. Jos skiriamos padidėjusios rizikos grupės asmenims ir, jei lieka, vaikams. Dar 80 vakcinų buvo mokamų. Gyventojams jos kainavo apie 20 Lt. R. Kontrimienė akcentavo, kad dabar geras metas rūpintis ne tik skiepais nuo gripo, bet ir nuo erkių sukeliamų ligų. „Skiepytis reikia rudenį, o pavasarį jau eiti į gamtą“, – šypsodamasi replikavo ji.

Įdomu

• Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto darbuotojai N. Kuprevičienė ir K. Žagminas atliko tyrimą – Lietuvos suaugusiųjų gyventojų ketinimas skiepytis. Paaiškėjo, jog vyrai turėjo 50 proc. mažesnį ketinimą skiepytis, palyginti su moterimis. Ketinimai skiepytis susiję ir su amžiumi – kuo jaunesnė amžiaus grupė, tuo ketinimai skiepytis didesni.