Drevernos–Svencelės vietovė – šiuolaikinė pamario sostinė
Pamaryje populiariausia ir lengviausiai pasiekiama vietovė, kurioje gausu poilsio ir aktyvios veiklos galimybių – tokia Drevernos–Svencelės plėtros vizija numatyta vietovės tvarios plėtros koncepcijoje. Pastarąją dar prieš didžiąsias metų šventes patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Drevernos–Svencelės koncepciją rengė UAB „UStrading“, ji kainavo 4 500 Eur be PVM.
Daug prieštaravimų
Drevernos–Svencelės vietovės tvarios plėtros koncepcijos parengimas ir įgyvendinimas buvo numatytas Klaipėdos rajono strateginiame plėtros plane iki 2030 m. Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas akcentavo, kad koncepcija buvo pirkta ne šiaip sau. „Atsiranda nemažai prieštaravimų tarp gyventojų, bendruomenės, verslo. Visi turi skirtingą įsivaizdavimą, kaip ta teritorija turėtų vystytis. Pamatėme, jog rasti bendrą nuomonę sudėtinga. Rengiant koncepciją buvo atskirai diskutuota su kiekviena interesų grupe, vyko ir bendri susitikimai. Tad toks koncepcijos pirkimas buvo reikalingas“, – dėstė B. Markauskas.
Gruodžio 23 d. nuotoliniu būdu vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje Tarybos narys Raimondas Simonavičius svarstant šį klausimą kreipėsi į Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininką Nerijų Galvanauską ir teiravosi, ar jis visus sklypus pardavė Svencelėje. N. Galvanauskas atsakė: „Girdėjau, kad kažkas bandė ieškoti mano sklypų Svencelėje. Noriu pasakyti, kad Svencelėje niekada gyvenime neturėjau nė vieno sklypo, nesu nei kažkokiose struktūrose akcininkas, neturiu jokių interesų.“ R. Simonavičius replikavo, jog negražu meluoti, o N. Galvanauskas pasiūlė R. Simonavičiui atsiprašyti ar paneigti paskleistą informaciją. Meras malšino emocijas ir palinkėjo Tarybos nariams situaciją išsiaiškinti vėliau.
Plano parengimui – metai
R. Simonavičius kreipėsi ir į sprendimo projektą pristačiusį Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėją Mindaugą Šatkų ir teiravosi, kuo Svencelės–Drevernos vietovė yra išskirtinė. „Tai sparčiai besivystanti, besiplečianti, patraukli turizmui ir naujakuriams teritorija. Prie Kuršių marių labai graži gamta – tai ir yra jos išskirtinumas“, – paaiškino M. Šatkus. „Tai ką darote kitoje išskirtinėje teritorijoje – Sendvario seniūnijoje, kur auga gyventojų skaičius, vyksta intensyvios statybos“, – neatlyžo R. Simonavičius. Žodžio paprašęs Administracijos direktorius Justas Ruškys informavo, jog Sendvario seniūnijoje yra rengiami specialieji planai visų gatvių, teritorijos, taip pat paviršinių nuotekų tinklų. „Daug darbų darome“, – užtikrino Administracijos direktorius J. Ruškys.
Meras B. Markauskas informavo, kad siūlomas ir protokolinis pavedimas. Pagal jį numatoma pavesti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui suformuoti darbo grupę iš rajono Savivaldybės administracijos darbuotojų, pakviesti darbo grupėje dalyvauti Svencelės–Drevernos teritorijų gyventojų ir verslo atstovus. Darbo grupės tikslas būtų per 1 metus parengti Drevernos–Svencelės vietovės tvarios plėtros koncepcijos įgyvendinimo planą. Meras suabejojo dėl tokio laiko termino, ar ne per ilgas. „Jei metų reikia plano parengimui, tai per kiek laiko tą planą įgyvendinsime? Per 10 metų?“ – retoriškai teiravosi B. Markauskas ir siūlė terminą sutrumpinti iki pusmečio. Vicemerė Audronė Balnionienė sutiko, kad galima viską padaryti greičiau, tačiau šiuo atveju numatytas maksimalus terminas, nes tebesitęsia pandeminis laikotarpis, suorganizuoti susitikimus nėra paprasta. Be to, laiko užima plano derinimas su atitinkamomis institucijomis aplinkos apsaugos klausimais ir pan. Meras atsiėmė savo siūlymą trumpinti terminą ir protokoliniam pavedimui buvo pritarta bendru sutarimu.
Gali lygiuotis net į Karibus
Bendru sutarimu patvirtinta ir pati Drevernos–Svencelės vietovės tvarios plėtros koncepcija. Remiantis suinteresuotųjų šalių (gyventojų ir bendruomeninių organizacijų, verslo ir savivaldos atstovų) kūrybinių dirbtuvių ir individualių apklausų duomenimis, išgryninti šie vietovės tapatybės išskirtinumai: Dreverna – istoriškai susiformavusi vietovė, turinti gilias tradicijas, savitą kultūrinį stilių ir gyvenimo būdą. Siejama su žvejybos amatais (žvejų tinklų kvapas, laivadirbystė). Čia mažai paliesta natūrali ir laukinė gamta; yra istoriniai upininkystės (laivybos) kanalai. Šiuo metu vietovėje gyvena daugiausia atvykėliai, neturintys kilmės šaknų. O Svencelė – vietovė, įsikūrusi ir besiformuojanti bendruomenės pagrindu: pirmiausia entuziastai rinkosi buriuoti, aitvaruoti, jie atvykdavo ir įsikurdavo palapinėse, kemperiuose, tokiu būdu formuodami gyvenimo būdą ir kultūrinę tapatybę. Tai vandens ir vėjo sporto sostinė Lietuvoje; čia labai patogi vėjo kryptis, negilios, pradedantiesiems tinkamos Kuršių marios; nepaliesta gamta ir ypač gera orientacija pietų/vakarų atžvilgiu.
Koncepcijoje rekomenduojama pozicionuoti vietovę kaip šiuolaikinę pamario sostinę dėl nuosekliai ir sparčiai plėtojamos modernios Svencelės gyvenamosios teritorijos, išsaugoto ir įveiklinto istorinio Drevernos „senamiesčio“. Nurodoma tipinio vietovės gyventojo ar lankytojo persona – tai aktyvų profesinį ir laisvalaikio gyvenimą propaguojantis žmogus, gebantis sklandžiai derinti darbines ir asmenines veiklas, aukštesnės nei vidutinė perkamosios galios, todėl gana reiklus ir aplinkos bei paslaugų kokybei, laisvai mobilus ir puoselėjantis gamtosaugos tvarumo ir darnos vertybes. Koncepcijoje pastebima, kad ši rajono vietovė ateityje galėtų drąsiai lygiuotis į tokias pasaulio vandens ir vėjo entuziastų vietoves kaip Mauricijus, Langebanas (Pietų Afrika), Boneras (Karibai), Pietų Portugalija, Šri Lanka.
KOMENTARAS
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas (vyr. architektas) Gytis KASPERAVIČIUS: „Drevernos–Svencelės vietovės tvarios plėtros koncepcija nėra urbanistinė, ja neplanuojami erdviniai pokyčiai. Vykusiose diskusijose buvo svarstoma apie krašto ateitį, tariamasi dėl svarbiausių regiono tapatybės ir ateities perspektyvų, išgryninta vertybių kryptis, pateiktos rekomendacijos. Manau, kad ši koncepcija yra geras pavyzdys, kaip galima komunikuoti su visomis suinteresuotomis pusėmis. O žiūrint į ateitį, po šio pirminio žingsnio – aiškių vertybių išgryninimo – koncepcija gali pasitarnauti ir, pavyzdžiui, kaip priedas rengiant teritorijų planavimo dokumentus.“
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
