Du sunkiasvoriai naujakuriai Lietuvos zoologijos sode

Vasario 7-osios popietę į Lietuvos zoologijos sodą Kauno širdyje atvyko du sunkiasvoriai, maždaug
300 kg sveriantys Avijaučių rūšies atstovai. Du patinai atvyko iš Avijaučių centro, įsikūrusio Švedijoje,
Tännäs gyvenvietėje. Daugiau nei dvejus metus trukusi šimtmečio renovacija neatpažįstamai pakeitė
gyvūnų vidinius ir lauko voljerus ir pagaliau leidžia užtikrinti aukščiausius Europinius gyvūnų gerovės
standartus atitinkančias laikymo sąlygas. Aktyvus ir sistemingas darbas gyvūnų rūšių ir buveinių
išsaugojimą skatinančioje mokslinėje, projektinėje, edukacinėje ir švietėjiškoje veikloje, suteikė
galimybę sulaukti šios retos rūšies atstovų. Laikydami šios įspūdingos rūšies gyvūnus zoologijos sode
prisidėsime prie jų genofondo išsaugojimo.


Avijaučiai Lietuvos zoologijos sode apgyvendinti viršutinėje sodo dalyje, šalia Kupranugarių
voljero. Lietuvos zoologijos sodo naujakuriai turės galimybę rinktis būti sausose vidinėse patalpose ar
erdviame lauko voljere. Skaičiuojama, jog per dieną vienas avijautis suės beveik 20 kg šieno bei kito
augalinės rūšies pašaro.
Avijautis (Ovibos moschatus) savo išvaizda labiau primena jautį, tačiau yra giminingesnis avims ir
ožkoms. Ši rūšis priklauso porakanopinių būriui ir ožkų pošeimiui. Avijaučiai natūraliai paplitę Šiaurės
Aliaskos, Kanados ir Grenlandijos tundroje. Jų populiacijos dydis buvo sumažėjęs dėl medžioklės ir
klimato pokyčių, tačiau po sėkmingos reintrodukcijos Aliaskoje ir dalyje Europos, dabartiniais
duomenimis, populiacijos dydis pasaulyje yra virš 127 100. Šios rūšies individai gyvena bandomis po
8 –24. Jų kailis labai ilgas – 60–70 cm, tamsiai rudos spalvos, po juo yra labai švelni pavilnė. Avijaučių
kūno ilgis 190–230 cm, o svoris gali svyruoti nuo 180 iki 410 kg. Šios rūšies patinai yra stambesni už
pateles. Avijaučiai yra žolėdžiai gyvūnai, ėdantys žolę, šaknis, kerpes, samanas ir kitus augalus. Jie yra
prisitaikę gyventi atšiauriomis gamtos sąlygomis. Žiemos metu šie gyvūnai stiprių pėdų dėka
kanopomis iškasa ir minta po sniegu esančiais augalais. Nors avijaučiai atrodo nevikrūs, tačiau jie gali
bėgti net 60 km/val. greičiu. Plėšrūnai, medžiojantys avijaučius, yra vilkai, rudieji ir baltieji lokiai.
Avijaučių gyvenimo trukmė natūralioje gamtoje ir laikomų nelaisvėje yra panaši –14–20 metų.
2023-ieji Lietuvos zoologijos sodui buvo ypatingai svarbūs ir džiugūs, po daugiau nei dviejų metų
renovacijos sodas vėl atvėrė vartus lankytojams. Nors iki 2023-ųjų lapkričio 13 dienos Lietuvos
zoologijos sodas buvo užvertas, tačiau gyvenimas lyg bičių avilyje virė visus praėjusius metus. Darbai
vyko ne tik statybų aikštelėje, užbaigiant šimtmečio renovaciją, gyvūnų ir Lietuvos zoologijos sodo
darbuotojų gyvenimas buvo itin intensyvus. 2024-iais, Lietuvos zoologijos sodo tikslai dar
ambicingesni, nors pagrindiniai išlieka tie patys – gyvūnų gerovė, švietimas ir mokslas. Itin svarbi
žinia, jog šiais metais prasidės du nauji gamtamoksliniai projektai: LIFE projektas „Baltijos tinklo
sukūrimas Niūriaspalviui auksavabaliui: ekologinio tinklo sukūrimas Baltijos regione” įgyvendinimas
ir ES projektas „Žalvarnio veisimas ir išleidimas į gamtą” įgyvendinimas. EAZA pilnateisio nario
statuso atgavimas. Tai dar vienas didelis žingsnis į priekį, siekiant užtikrinti aukščiausius Europos
kokybės standartus laikomiems gyvūnams bei maksimaliai patenkinti lankytojų lūkesčius apsilankymų
metu. EAZA narystė – tai kelias į modernesnį švietimą, mokslą ir projektinę veiklą. 80 proc. Lietuvos
zoologijos sodo apėmusi renovacija nebuvo darbų pabaiga, 2024-ais yra numatoma antrojo statybų
etapo pradžia, pakeitimai paukščių zonoje, gyvūnų pašarų, kasų ir ūkio dalies zonose. Šiais metais bus
skirta daugiau dėmesio: darbuotojų kompetencijų gerinimui, t.y. mokymams, komandiruotėms bei
komandos stiprinimui. Lankytojų lauks nemokamos paskaitos ir renginiai gamtamokslio švietimo
temomis, naujos ir nuolat atnaujinamos edukacijos. Gyvūnų gerovė išlieka didžiausiu prioritetu, bus
skiriama dar daugiau dėmesio gyvūnų kasdienybės praturtinimui – užimtumams.
Renovacijos pabaiga ir atidarymas buvo tik ilgo kelio pradžia. Didžiulis darbas gyvūnų gerovei
užtikrinti jau yra nudirbtas, tačiau tikime, jog kartu galime dar daugiau. Skirkite savo 1,2 % GPM
Lietuvos zoologijos sodui: https://www.zoosodas.lt/remejams/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių