Edukacinis renginys „Žvakutės, kvepiančios Kalėdomis“
Šaltą gruodžio vakarą endriejaviškiai susirinko pavakaroti jaukumu, šiluma ir vašku dvelkiančiame renginyje „Žvakutės, kvepiančios Kalėdomis“. Renginio metu susipažinome su bitininku Rimantu Mušausku, o su endriejaviške Maryte Vaišviliene iš korių lakštų pasigaminome po simbolinę žvakutę.
Vakaro svečias bitininkas Rimantas Mušauskas papasakojo apie savo pomėgį draugauti su bitutėmis, apie, kaip pats teigia, savo malonumui gaminamas žvakes ir kitas medaus bei vaško subtilybes. Nors bičių ūkį laikantis Rimantas su žmona Nijole Auksorų kaime jau gyvena apie trylika metų, turbūt ne visi endriejaviškiai juos pažįsta. Tai kuklūs ir ramūs, bet labai nuoširdūs ir draugiški gyventojai, užsiimantys privačia veikla ir tik retkarčiais užsukantys į miestelio parduotuves. Dar prieš penkiolika metų mieste gyvenęs Rimantas Mušauskas susidomėjo bitėmis ir uošvio ūkyje pasistatė keletą avilių, kurie darbo, rūpesčių ir priežiūros reikalavo daug. Negi kasdien pasivažinėsi? Taip Rimantas ir Nijolė Mušauskai atsikėlė gyventi į Auksorų kaimą, į Nijolės tėviškę. Gyvendami sodyboje, kur aplink pievos ir laukai, nusprendė praplėsti bičių ūkį ir jį oficialiai įregistruoti. Taip atsirado ūkininkės Nijolės Mušauskienės bičių ūkis, o bičių šeimų padaugėjo beveik iki trisdešimties. Gaunamą medų imta naudoti ne tik savo reikmėms, bet ir pradėta pardavinėti. Tuomet atsirado ir ūkininkės verslas „Nijolės medus“, o dar vėliau – ir žvakučių gamyba. Paklausus Rimanto apie atsiradusį žvakučių gamybos hobį, atsakymas buvo paprastas: „Gaminu, kai neturiu ką veikti, savo malonumui. Prieš keletą metų atsiradus sveikatos problemoms, ilgai negalėjau važiuoti į darbą, taip iš neturėjimo ką veikti sumąsčiau išbandyti kažką nauja. Domėjausi bičių vaško savybėmis, kokybe, žvakių gamybos metodais, liejimo formelėmis. Taip po truputį užsikrėčiau nauja veikla, kuri šiai dienai – tikras malonumas. Namuose, kai uždegi tokią žvakutę, žiūri į ją ir jauti ramybę, šilumą, uodi medaus aromatą, o širdyje pasidaro gera, jauku, pagerėja nuotaika, savijauta, pasimiršta visos bėdos ir problemos,“ – kalbėjo bitininkas Rimantas.
Besiklausydami išsamaus Rimanto papasakojimo apie bitutes, medų, jo savybes, vaško lydymą, žvakučių formeles, liejimą ir dar daug kitų įdomybių, laikas tirpte tirpo kaip tas uždegtos žvakutės vaškas. Pasidžiaugę įvairiausių formų ir formelių žvakučių paroda ir sužinoję, kodėl reikia užsidegti namuose bičių vaško žvakutes, suskubome iš korių lakštų pasigaminti po žvakutę. Nuoširdžiai dėkojame svečiams Rimantui Mušauskui ir Marytei Vaišvilienei už medumi kvepiančią edukaciją ir už nuostabias dovanėles – žvakutes. Gražaus, šilto ir jaukaus visiems švenčių laukimo laikotarpio.
Veiviržėnų kultūros centro Endriejavo skyriaus
Renginių organizatorė Rita Žadeikytė
