Ekologinis sodas šukaitiškiams – dvasios atgaiva

Ekologinio sodo šeimininkai Janina ir Antanas Drungilai: „Žmogui reikia visko – ne tik darbo.“

Šukaičių kaime Vieviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone, Janina ir Antanas Drungilai 13 metų puoselėja ekologinį sodą. Pasinaudoję europine parama, smulkieji ūkininkai įsigijo ūkio priežiūros technikos ir palengvino sau darbą. Užaugintas ekologiškas uogas, obuolius, kaulavaisius patys parduoda turguje, mugėse. Dėl nedidelių kainų neišgyvena, teigdami, jog darbas sode – atgaiva sielai.

Derės ne tik gervuogės

Drungilų sodyba Šukaičių kaime atsiremia į Veiviržo upę. Toli nuo magistralinių kelių plytinčiame lauke žaliuoja jų ekologinis sodas – vaismedžiai, vaiskrūmiai ir riešutmedžiai. Savo gimtinėje Janina su vyru sumanė plėtoti sodininkystę.

Anot ūkininkų, šį keistą pavasarį juos teko tarsi vaikus saugoti nuo šalnų. „Balandžio pabaigoje nukentėjo kaulavaisių pumpurai. Gegužę nušalo graikinių riešutų lapeliai“, – apgailestavo A. Drungilas. Gegužę agroplėvele buvo apdengtos ne tik gėlės, bet ir slyvaitės, šilauogės. Pastarųjų įvairiausių veislių augina – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų. Jau užmegztos uogos žada neblogą derlių.

Paskutiniai žiedai sode – gervuogių. Dabar baltuoja, linksta nuo jų liauni medeliai. Užderės skanių, vertingų uogų. Ūkininkai pasakojo, jog keliolika metų ieškojo, kol rado joms tinkamą dirvožemį. „Trečioje vietoje pasodinau“, – šypsojosi Antanas.

O va, graikinių riešutų šiemet gali ir nebūti, nors 10 riešutmedžių žaliuoja. J. Drungilienė pasakojo, jog kadaise jos mama užsigeidė pasisodinti du graikinius riešutmedžius. „Niekas netikėjo, kad Lietuvoje gali užderėti ne mūsų krašto augalai, bet galime džiaugtis šiais riešutais. Jie dera kasmet, jeigu tik leidžia gamta“, – pasakojo Janina.

Europinė parama palengvino

Graikinių riešutmedžių lapai skleidžia specifinį kvapą, todėl ekologiniame sode jie auginami vietoj cheminių preparatų nuo kenkėjų, kaip ir gailiai, česnakai, šeivamedžiai. „Augalai turi padėti vieni kitiems išgyventi. Mes chemikalų nenaudojame“, – dėstė A. Drungilas.

Vaismedžius ir vaiskrūmius ūkininkai mulčiuoja, tręšia kompostu iš augalų ir triušių mėšlo. Drungilų ūkyje apie 80 triušių, kurie šeriami ekologinėmis sodo gėrybėmis, žole ir šienu, medžių šakomis. „Kombinuotųjų pašarų jie negauna, todėl auga ilgiau“, – sakė ūkininkai.

Ekologinį sodą Drungilai puoselėja 13 metų. „Žmonės patys sau kenkia chemija, – kalbėjo J. Drungilienė. – Mes pasirinkome ekologinį ūkininkavimą dėl savo sveikatos.“

Vyras patvirtino, jog dabar jaučiasi sveikesnis.

Drungilai daugiausia produkcijos tiekia vasarą. Rytą nuskintas uogas – tiesiai į turgų. Kretingoje, Klaipėdoje, Rietave, Gargžduose prekiauja. Pirkėjai ir patys atvyksta į namus.

Ekologiškai užauginti vaisiai ir uogos turėtų būti brangesni nei prekybos centruose, tačiau ūkininkai purto galvas: brangesnių neįperka. Potencialūs pirkėjai emigravę į užsienį. Ir prisipažino, kad ir jų sūnus, universitete baigęs politikos mokslus, uždarbiauja Norvegijoje.

Gera su medžiais

J. Drungilienė rodė senoje sodyboje išsaugotas senolių ir tėvų sodintas obelis – dvi saldines, „kalėdinę“ ir „rojaus“ obuoliukais džiuginančią. „O ši, „smetoninė“, dera kasmet, jų obuoliai nebijo šalčio“, – patikino ūkininkė.

Atokiau nuo sodybos pusantro hektaro plote užveistas jaunas sodas. Įvairiausių veislių obelys – nuo senovinių antaninių, alyvinių iki pusiau žemaūgių. Ūkininkai pastebėjo, kad gerai dera tai, kas lietuviška. Jie tvirtino, kad atvežtiniai vaismedžiai, nors ir įskiepyti Lietuvoje, sunkiai prisitaiko prie mūsų sąlygų.

Ūkininkų teigimu, gamta viską koreguoja. „Anksčiau auginome norvegiškų veislių trešnių, obelų, kriaušių – kurį laiką gerai derėjo, bet pamažu pasikeitė medžiai. Juk Lietuvos klimatas kitoks“, – sakė jie.

Drungilai dirba uostamiestyje, o Šukaičiuose, anot jų, poilsiauja. „Juk nėra apibrėžimo, kas yra poilsis, – šypsojosi Antanas. – Man gera dirbant su medžiais – maloni veikla.“ Ūkininkai, parengę projektą pagal europinę programą „Pusiau natūrinis ūkis“, gavo paramą. Įsirengę artezinį šulinį, įsigiję ūkio priežiūros technikos – kultivatorių, žoliapjovę, paleng­vino sau darbą.

Pedagoge dirbanti J. Drungilienė pridūrė, kad žmogui reikia ir fizinės veiklos, ir dvasinės atgaivos. Abu su vyru atitrūksta nuo savo darbų ir kasmet leidžiasi į turistinę kelionę. Pernai kruiziniu laivu plaukė į Rygą, Taliną, Stokholmą ir Helsinkį, o šiemet keliaus iki Austrijos, leisis Dunojumi.